Jie siūlo ne sukioti laikrodį, o keisti vasaros ir žiemos darbo grafikus, kad žiemą būtų dirbama dviem valandomis trumpiau, o vasarą – dviem valandomis ilgiau.
Tokią nuomonę laikraštyje „Lapin kansa“ išdėstė Suomijos nacionalinio sveikatos apsaugos instituto vyriausiasis gydytojas Timo Partonenas. Jis priminė, jog „perėjimas prie vasaros laiko sutrikdo miegą, dažniausiai – 3–5 dienoms, bet daugeliui problemos trunka ir ilgiau“. Pasak T. Partoneno, „darbo dienos sutrumpinimas žiemą leistų žmonėms, pirmiausia – moksleiviams, būti lauke šviesiuoju paros metu“.
Gydytojas taip pat mano, kad „trumpa darbo diena suteiktų galimybę pailginti nakties miegą žiemą, o tai teigiamai atsilieptų sveikatos būklei“. Pasak Suomijos medikų, perėjimas prie vasaros darbo laiko kovą ir žiemos darbo laiko rugsėjį būtų saugesnis žmogaus organizmo bioritmams palyginti su dabartine laikrodžio rodyklių sukiojimo pirmyn ir atgal sistema.
Lietuvos specialistai irgi abejojaDarbo dienos sutrumpinimas žiemą leistų žmonėms, pirmiausia – moksleiviams, būti lauke šviesiuoju paros metu.
Toks nenatūralus perėjimas prie vasaros laiko sutrikdo žmogaus vidinį biologinį ritmą, nes kūnui svarbiausia yra ne laikrodis ir jo rodomos valandos, o dienos šviesa. Laikrodžiai persukami, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvą. Pasukus laikrodžio rodyklę, ilgiau galime naudotis šviesiu paros metu ir taip sutaupyti naudojamą elektros energiją. Tačiau ar iš tiesų toks laiko kaitaliojimas yra ekonomiškai naudingas?
Lietuviai keikia laiko kaitą
Dar užpraeitą vasarą Seimo kontrolierius R.Valentukevičius sunerimo dėl padaugėjusių gyventojų skambučių ir galimų Lietuvos piliečių teisių į saugią ir sveiką aplinką pažeidimų. Žmonės skųsdavosi, kad laiko persukimas yra nepagrįstas ir kenkia sveikatai. Kai kuriems sutrinka miegas. R. Valentukevičiaus nuomone, žiemos ir vasaros laikas Lietuvoje įvestas be jokių rimtų svarstymų, tiesiog vykdant Europos direktyvą. Tuomet Seimo kontrolierius kreipėsi į Ūkio, Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas, kad šios atliktų tyrimus, ar laiko kaitaliojimas nekenkia sveikatai, ir kad laiko kaitos nauda būtų įrodyta.Medikų nuomone, laiko kaita kenkia sveikatai, nes laikrodžio persukimas sutrikdo žmogaus biologinį laikrodį.
Biologų pastebėjimu, perėjimas prie naujo laiko nuolat veikia mėgstančius ilgiau pamiegoti. Persukus laikrodžių rodykles, žmonės sunkiau keliasi į darbą, o ryte skundžiasi nedarbingumu. Medikų nuomone, laiko kaita kenkia sveikatai, nes laikrodžio persukimas sutrikdo žmogaus biologinį laikrodį. Jautresni žmonės patiria stresą. Tenka prisitaikyti prie naujo ritmo, kai kam tai padaryti pavyksta sunkiau, reikia daugiau pastangų. Pasak gydytojų, tiems, kurių organizmui trūksta tos vienos valandos miego, rytą keltis sunkiau, todėl jie yra nedarbingi, jiems trūksta energijos.
Neigiamai veikia jautriuosius
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė teigia, jog apie kenksmingą laiko kaitos poveikį galima kalbėti tik teoriškai, nes praktiškai tyrimai iki šiol neatlikti.
Pasak A.Razmienės, pasikeitus laikui žmonėms itin sunkus adaptacijos periodas, kuris tęsiasi nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Tai priklauso nuo žmogaus jautrumo.
„Pasikeitus laikui, žmogui tenka ilgiau būti tamsoje, nes jis keliasi labai anksti vos švintant. Buvimas tamsoje veikia žmogų. Žmogus kur kas aktyvesnis šviesiu paros metu, jo organizme vyksta biocheminės reakcijos. Galbūt įtaką daro ir visuotinis klimato atšilimas, ne tik laiko kaita, tačiau praėjusiais metais pastebėta, kad saulėtų dienų sumažėjo. Tik šviesoje organizmas gamina vitaminą D, kuris reikalingas žmogaus imunitetui“, – pasakoja A.Razmienė.
Pasak specialistės, dėl vitamino D trūkumo silpsta žmogaus imunitetas – atsparumas įvairioms ligoms. Labiausiai jo trūkumas atsiliepia žmogaus psichikai. Atsiranda daugiau žmonių, sergančių depresija.
Nors Lietuvoje nėra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių neigiamą vasaros ir žiemos laiko įvedimo poveikį Lietuvos gyventojų sveikatai, Sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog netikslinga trikdyti įprasto žmonių miego ir budrumo, juo labiau kad tai neigiamai veikia tiek žmonių psichiką, tiek fizinę savijautą.
