– Pastarosiomis dienomis vyrauja permainingi orai, smarkauja stiprus vėjas. Tai – paskutinis žiemos pasispardymas? Kaip įžengsime į pavasarį ir kokių orų galime tikėtis pirmosiomis jo dienomis?
– Vasaris buvo pakankamai šaltas mėnuo, vidutinė temperatūra buvo -3,2 laipsnio. Šis mėnuo buvo permainingas: pradžia – šaltesnė, o dabar – šilčiau. Kovas turėtų būti maždaug laipsniu šiltesnis, nei įprasta.
– Kokia buvo žiema? Turėjome ir sniego, žvejai galėjo pasidžiaugti poledine žūkle.
– Iš tiesų buvo visko. Nepaisant to, kad gruodį buvo nemažų temperatūrų svyravimų, jis buvo 2 laipsniais šiltesnis, nei įprastai pas mus būna. Panašiai galime pasakyti ir apie sausį – jis buvo artimas daugiametėms normoms. Jo vidutinė temperatūra buvo -3,2 laipsnio. Pietrytinėje Lietuvoje buvo netgi kažkur puse laipsnio šalčiau nei įprastai, todėl vidurkį turime artimą normoms.
Staigūs orų pokyčiai vis būdingesni ne tik žiemai, bet visiems metų laikams.
Tačiau jei pažvelgtume į atskirus sausio mėnesio dešimtadienius, tai orai buvo labai netolygūs – pirmąjį dešimtadienį buvo 1,5 laipsnio žemesnė temperatūra, nei paprastai būna tuo metu.
Antrąjį dešimtadienį temperatūra buvo artima normai, o trečiąjį dešimtadienį buvo 2–3 laipsniais šilčiau nei įprastai.
Tokie netolygumai pastaraisiais metais pastebimi dažnai ir mėnesio temperatūros vidurkis ne visuomet parodo tikrąją situaciją, nes būna ir šalčių, ir atodrėkių. Turėjome šalčio išsiveržimą, o vėliau buvo atšilimas. Tokie staigūs orų pokyčiai vis būdingesni ne tik žiemai, bet visiems metų laikams.
– Ar šią žiemą buvo daugiau kritulių nei įprastai?
– Iš tiesų gruodį jų buvo daugiau, o sausį mažiau, nei būna įprastai. Apskritai žiemą turėsime artimą vidurkiui.
– Kiek šią žiemą turėjome saulėtų dienų? Atrodo, kad jų Lietuvoje bent jau žiemą turime tikrai mažai – nuolat apniukę.
– Reikia turėti omenyje, kad žiemą būna trumpi saulėti laikotarpiai. Sausį saulė spindėjo 35–50 valandų. Šis skaičius artimas daugiametėms normoms, o pietiniuose rajonuose buvo ir iki 10 valandų daugiau, nei būna įprastai. Tai tikrai negalime sakyti, kad saulėtų dienų nebuvo.
Gruodį dienos buvo labai trumpos, saulė spindėjo 20–33 valandas. Tai – irgi daugiametėms normoms artimas skaičius. Žiemą mes turime ne tik trumpas dienas, bet ir cikloninius, apniukusius orus. Jei pas mus būna šilčiau, tai nuo Atlanto būna atslinkę ciklonai su debesuotais, darganotais orais, kurie ir slepia saulę.
– Kaip pasitiksime pavasarį? Ar dar bus tokių šaltų dienų, kai neužvesime automobilių?
– Kovo vidutinė temperatūra yra 0,4 laipsnio. Kol kas prognozės tokios, kad kovo mėnuo turėtų būti iki 1 laipsnio šiltesnis, nei būna įprastai. Balandį vidutinė temperatūra būna 6,7 laipsnio, ir šis mėnuo turėtų būti apie pusę laipsnio šiltesnis.
Bet niekas nesiima prognozuoti, kaip pasiskirstys savaitės. Savaitė į priekį yra maksimali prognozė, o visa kita – tendencija su didžiausia tikimybe. Šiuo atveju ta didžiausia tikimybė, kad bus šilčiau, yra bendra mėnesio tendencija, bet ji neparodo atskirų savaičių svyravimų.
– Klimatologai ir sinoptikai neretai puolami dėl netikslių prognozių. Tačiau žmonės vis tiek domisi prognozėmis. Ką jiems atsakytumėte?
– Jei mes kalbame apie 1–3 dienų prognozę, ji pakankamai tiksli. Bet dabar prognozės viešinamos visur ir kartais neaišku, iš kur jos paimtos, jų kokybė nepatikima, o atsakomybė tenka ir mūsų sinoptikams, kurie su tomis orų prognozėmis neturi nieko bendro.
Pirmiausia patarčiau stebėti oficialias prognozes, pateikiamas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapyje. Jų pasitvirtinimas tikrai pakankamai geras. O jei kalbame apie ilgalaikes, 1–3 mėnesių, prognozes, deja, tenka pripažinti, kad jų patikimumas yra vos per 50 proc.
Nepaisant to, kad skaičiuoja superkompiuteriai, yra labai daug faktorių – jei kas truputį pasikeičia, griūva prognozė ir tendencija pasistumia į šiaurę ar pietus. Gamta pakankamai sujaukta klimato kaitos, nulemtos to paties žmogaus, kuris piktinasi orais.
