Be to, pagal nuo liepos 20-osios įsigaliojančius naujus žaislų saugos reikalavimus, ant kiekvieno žaisliuko privalo būti nurodytas ir jo gamintojas, ir importuotojas. Šie pakeitimai padės Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai atsekti, kas turi būti atsakingas už netinkamo žaislo patekimą ant prekystalio.
Be to, rinkos priežiūros institucijos nuo šiol turės daugiau galių.
„Galėsime kreiptis į laboratorijas, į įstaigas, kurios išbandė žaislą, prašyti pateikti visus dokumentus arba net nurodyti panaikinti licenciją, jei tokia išduota nesaugiam žaislui“, – džiaugiasi žaislų saugos pakeitimais Vitalija Skrinskienė, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių skyriaus vyriausioji inspektorė.
Tiesa, visos šios naujos normos galios tik tiems žaislams, kurie į rinką pateks po liepos 20 d. Iki tol į rinką pateiktais žaislais dar kurį laiką galės būti prekiaujama.
Šiuo metu beveik visos į Lietuvą žaislus importuojančios įmonės yra baustos už pavojingų žaislų pateikimą į rinką. Dauguma jų geranoriškai pašalina tokius žaislus iš prekybos, sumoka baudas ir paskui nuolat konsultuojasi su inspekcija.
„Tik viena įmonė kelis kartus yra po sprendimo priėmimo palikusi žaislus rinkose. UAB „Viskas už 1 eurą“ priklausančiose parduotuvėse kelis kartus esame radę po sprendimo toliau prekiaujančią tais pavojingais žaislais“, – teigia V.Skrinskienė.
Saugesni žaislai – nuo 2013-ųjų
Kol kas nėra griežtinami žaislų gamyboje naudojamų cheminių medžiagų saugos reikalavimai. Europos Sąjungos direktyva, pagal kurią numatyti nauji apribojimai cheminių medžiagų naudojimui Lietuvoje, įsigalios 2013-ųjų liepą.
„Numatytas pereinamasis laikotarpis, kad žaislų gamintojai galėtų pasiruošti. Ten yra labai daug naujovių. Tačiau pastebime, kad žaislų gamintojai šių naujų reikalavimų pradeda laikytis anksčiau, siekdami iš anksto prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų“, – sakė V.Skrinskienė.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija per metus patikrina apie 1,5 tūkst. žaislų. Apie 76 proc. iš jų būna visiškai saugūs, tačiau pasitaiko ir šiurkščių pažeidimų.
Šiemet iš rinkos buvo pašalinti šešių rūšių žaisliukai, dar 10 žaislų šiuo metu tiriami laboratorijoje.
Pernai inspekcija dėl nuodingos medžiagos ftalatų iš rinkos pašalino net devynių rūšių lėles bei keletą vonios žaislų. Pavojingomis šiemet jau pripažintos dėlionės-kilimėliai, nes jose buvo cheminės medžiagos, kenksmingos prarijus ir dirginančios akis. Taip pat šiemet pavojingu pripažintas barškutis vežimėliui, kurio gumelė buvo per ilga ir vaikams galėjo kilti grėsmė žaislu pasismaugti. Pavojingu pripažintas ir mašinos formos lavinamasis žaislas, kurio detalės buvo per smulkios ir jomis buvo galima užspringti.
Pernai inspekcija dėl nuodingos medžiagos ftalatų iš rinkos pašalino net devynių rūšių lėles bei keletą vonios žaislų. Dėl mechaninės saugos pažeidimų iš rinkos pašalinti jo-jo kamuoliukai, kuriais vaikai galėjo pasismaugti, susižeisti ar sužeisti kitus vaikus.
Labai pavojingais pripažinti augantys žaislai, kurie vandenyje išbrinksta.
„Prieš išbrinkimą jis telpa į mažų daiktų cilindrą, taigi vaikas gali tokį praryti, o paskui skrandyje jis išbrinktų ir nesusitrauktų, nes visada būtų skystyje. Tai labai pavojingas žaislas iš augančių medžiagų“, – aiškino inspektorė.
Vis dėlto šiuo metu padėtis žaislų rinkoje yra nepalyginamai geresnė nei buvo prieš dešimtmetį.
„Prisiminus žaislų rinką, kokia buvo prieš 10 metų, tai dabar tokią pamačius mane apimtų siaubas.
Nepaprastai pagerėjusi situacija šiuo metu“, – įsitikinusi V.Skrinskienė.
Atskirti nesaugų žaislą – sunku
Patiems tėvams perkant žaislą dažnai sunku atskirti, ar jis gali būti pavojingas. Ypač apgaulingi cheminių medžiagų turintys žaislai.
Ar žaisliuke yra cheminių medžiagų, pačiam vartotojui, ar net inspektoriui nustatyti nėra galimybių. Jas reikia nustatyti laboratorijoje.
Prisiminus žaislų rinką, kokia buvo prieš 10 metų, tai dabar tokią pamačius mane apimtų siaubas, – sako inspektorė. Apie galimai viršytas cheminių medžiagų normas tėvus gali įspėti itin aštrus žaislo kvapas, tačiau ir tokie spėjimai ne visada pasitvirtina. Pats kvapas nėra ribojamas, todėl laboratorijose tiriama tik, ar kartu su kvapu iš žaislo neišsiskiria kokios nors kenksmingos medžiagos.
Pavojingiausia šiuo metu žaislų gamyboje naudojama cheminė medžiaga yra ftalatai. Jie būna dedami į polimilchloridą, kad plastmasė būtų minkštesnė, švelnesnė. Tai – minkštiklis, kuris sukelia vėžį, kitus sunkius susirgimus.
Yra trys ftalatai, kurie yra išvis uždrausti visuose žaisluose, ir dar trys, kurie mažiau pavojingi, yra draudžiami tik tuose žaisluose, kurie yra dedami į burną. Jei nors vienas žaislo matmuo yra mažesnis nei 5 cm, vadinasi, vaikas gali jį įsidėti į burną. Tokiuose žaisluose negali būti jokių ftalatų.
Šiuo metu kramtukuose, kurie konkrečiai skirti vaikams kramtyti, arba pripučiamų žaislų kandikliuose, kurie dedami į burną, ftalatų nebuvo rasta.
„Pernai vykdėme tarptautinę programą dėl smulkiųjų detalių ir dėl sunkiųjų metalų žaisluose. Buvo atrinkti 25 tipai žaislų dėl sunkiųjų metalų ir išsiųsti į Prancūziją bandymams. Tik du žaislai neatitiko reikalavimų. Dėl smulkiųjų detalių, pavyzdžiui, 9 žaislus teko šalinti iš rinkos“, – pasakojo inspektorė.
Ar žaislas mechaniškai saugus, inspekcija nustato tam tikrais prietaisais plėšdama smulkesnes žaislo dalis ir tikrindama, ar jos telpa į vaiko gerklės dydį atitinkantį mažų dalių cilindrą.
Ranka nustatyti, kad žaislas mechaniškai nesaugus, paprastai neįmanoma. Inspekcija šiuo metu ypatingą dėmesį skiria ir vaikų drabužiams, nes nuo 2008 metų įsigaliojo reikalavimai juos siūti be ilgų raištelių.
„Kai atsirado tokie atrakcionai kaip vandens parkai, kuriuose yra labai pavojingų vietų, taip pat žaidimų aikštelių įrangai tapus sudėtingesnei, raišteliai tapo draudžiami“, – sako Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių skyriaus vyriausioji inspektorė Ona Kušeliauskaitė.
Šis standartas yra susietas su praktika, nes Europoje būta atsitikimų, kai žaidimų aikštelėse, vandens pramogų parkuose dėl raištelių vaikai patyrė sunkių traumų. Todėl dabar visoje Europoje ribojamas raištelių ilgis, o vaikų iki 7 metų drabužėliuose jokių raištelių ties kaklu apskritai negali būti.
Kilmės šalis ir kaina – ne rodiklis
Norint apsidrausti nuo nesaugių žaislų, inspektorė V.Skrinskienė pataria pirkti žymesnių gamintojų žaislus, tačiau ir tai, pasak jos, negali garantuoti, kad pasirinktas žaislas tikrai bus kokybiškas.
Ji primena prieš keletą metų kilusį skandalą, kai įmonė „Mattel“ turėjo atšaukti didžiulį kiekį nesaugių žaislų, nes juose rasta sunkiųjų metalų.
Vieno žaisliuko cheminis tyrimas kainuoja apie 500 litų, o mechaninės saugos patikrinimas 500-1500 litų. Pasak V.Skrinskienės, kilmės šalis, žaislo kaina ir gamintojas ne visada nurodo, kad žaislas tikrai nekels jokio pavojaus vaikui.
Manoma, kad daugiausia nesaugių žaislų pagaminama Kinijoje, tačiau Kinijoje apskritai pagaminama 80 proc. pasaulyje pagaminamų žaislų, todėl normalu, kad dažniau pasitaiko pažeidimų. Nepasakyčiau ir to, kad pigus žaislas būtinai nesaugus.
Rekomenduotini populiarėjantys mediniai žaislai, tačiau ir perkant juos patariama rinktis nedažytus, gerai nušlifuotus, smulkių detalių ir aštrių briaunų neturinčius žaislus.
Be to, kad žaislai, kuriais žaisdami vaikai gali nugraužti dažus ar sulaužyti juos, nebūtinai yra pavojingi, greičiau tiesiog nekokybiški.
Ištirti vieną žaislą laboratorijoje kainuoja nepigiai, todėl inspekcija nėra įgali patikrinti visų rinkose esančių žaislų – jie tiriami pasirinktinai, jei kelia įtarimų. Šiuo metu vieno žaisliuko cheminis tyrimas kainuoja apie 500 litų, o mechaninės saugos patikrinimas 500-1500 litų.
Kiek nukentėjusių Lietuvoje nežinia
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija negauna jokios statistikos iš medikų, kiek į jų rankas patenka vaikų, susižeidusių dėl nesaugių žaislų ar drabužių. Inspekcija fiksuoja tik tėvų nusiskundimus, tačiau šie skundžiasi gana retai.
Vienintelis garsus atvejis, kai 2008 m. dešimtmetis apdegė nuo nesaugių garsinių kapsulių, nuo šilumos sprogusių tiesiog vaiko kišenėje. „Tada buvo skirta bauda tiekėjui ir vaikui išmokėta kelių tūkstančių litų dydžio kompensacija“, – pasakoja V.Skrinskienė. Tiesa, ir tąkart apsieita be bylų – su vaiko tėvais buvo susitarta geruoju.
Europoje būta atsitikimų, kai žaidimų aikštelėse, vandens pramogų parkuose dėl raištelių drabužiuose vaikai nukentėjo net ir labai sunkiai. Dar vienas skundas inspekciją pasiekė dėl nesaugaus smėlio žaislo mašinytės su šuniuko galvele, kai vaikas nuplėšė ausytę ir vos neužspringo.
„Ta ausytė tikrai tilpo į mažų dalių cilindrą ir tas žaislas tikrai buvo pripažintas pavojingu, bet tėvai neturėjo medikų išvados, neieškojo kompensacijos“, – prisimena inspektorė.
Tėvai į vaikų susižeidimus dėl nesaugių žaislų neturėtų žiūrėti pro pirštus. Jei vaikas žaislu stipriai susižeistų, pirmiausia reiktų kreiptis į gydytoją ir nustatyti faktą, kad vaikas nukentėjo dėl žaislo, o tada jau kreiptis į inspekciją.
Kreipiantis į inspekciją būtina turėti žaislą, jo nuotrauką, dar geriau – pirkimo čekį, etiketę, dėžutę. Tai padės rasti pavojingo žaislo pardavėją ir teismo ar susitarimo keliu gauti bent kompensaciją, o žaislą paskelbus nesaugiu, nuo nelaimių apsaugoti kitus vaikus.
Pagal įstatymus, pirmą kartą pateikusiems į rinką nesaugius žaislus pardavėjams bus skiriama nuo 500 iki 5000 litų bauda, kai nevykdomas inspekcijos nurodymas pašalinti iš rinkos nuo 5000 iki 20 000 litų bauda, o jei padaroma žala vartotojui – nuo 5000 iki 40 000 litų bauda.