2018 10 30

Kokio visuomeninio transliuotojo norime?

Seimo laikinoji komisija LRT veiklai tirti pateikė išvadas ir pasiūlymus dėl visuomeninio transliuotojo pertvarkymo. Jei, remiantis išvadose pateiktais siūlymais, bus keičiamas LRT valdymas, kyla grėsmė, kad visuomeninis transliuotojas bus politizuotas.
LRT
LRT / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Kaip tai atsilieptų LRT kuriamai produkcijai ir ar išliks nepriklausoma žurnalistika, Kaune diskutuoja prof. Egidijus Aleksandravičius, prof. Auksė Balčytienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis, žurnalistai Vidas Mačiulis ir kiti visuomenės ir VDU atstovai. Diskusiją moderuoja Brigita Sabaliauskaitė.

Diskusiją galite stebėti čia.

Pasak VDU prof. A. Balčytienės, LRT išaušo patys sudėtingiausi laikai per pastaruosius dešimtmečius.

LRT tarybos pirmininkas L.Gadeikis pabrėžė, kad nors kalbama, kad nieko nedaroma ir LRT nesikeičia, bet taip nėra. Pasak jo, pokyčiai visų pirma prasidėjo nuo naujos generalinės direktorės ir jos komandos atėjimo.

M.Garbačiauskaitė-Budrienė akcentavo, kad nors visi pabrėžia 40 milijonų biudžetą, nutyli tai, kad LRT iš viso priklauso 7 kanalai, kuriuose – ir kultūros laidos, ir laidos tautinėms mažumoms. Tokios produkcijos, pasak jos, negali pasiūlyti nė vienas komercinis transliuotojas.

Ji atviravo iš valdžios atstovų pasigendanti elementarios pagarbos. „Labai jaučiasi Seimo narių noras, kad jie viską gali sutvarkyti“, – akcentavo LRT vadovė.

Pasak VDU profesoriaus E.Aleksandravičiaus, galia vadovaujamasi ne tik keičiant LRT, bet ir, pavyzdžiui, švietimo sistemą.

„Man, kaip universiteto žmogui, šita biurokratinė beprotybė atrodo kaip koks nacionalinio lygio sabotažas – centralizuoti, užvaldyti, nurodyti – patiems nerodant jokių intelektinių požymių. Tik galią“, – pabrėžė jis.

LRT vadovė kalbėjo, kad dabar labai svarbu reikalauti kuo platesnės diskusijos, kokio norime nacionalinio transliuotojo. „Norime diskusijos, viešumo, nuomonių įvairovės“, – vardijo ji.

Kad diskusijų dėl LRT ateities reikia, pabrėžė ir sovietmečiu LRT dirbęs žurnalistas V.Mačiulis.

Politikų ketinimus dėl LRT kritikuoja ne tik Lietuvos žiniasklaidos organizacijos ir žurnalistai, bet ir Tarptautinis spaudos institutas, Europos transliuotojų sąjunga, Estijos visuomeninis transliuotojas, Latvijos televizija, UNESCO. Opozicija dar sausį kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išaiškinti, ar Seimas, imdamasis tokio tyrimo, nepažeidė Konstitucijos.

Diskusiją organizuoja LŽS ir VDU.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis