Ketvirtadienį tiesioginėje TV laidoje „Valanda su Rūta“ laikinasis generalinis prokuroras R.Petrauskas buvo priversti atmušti kelis itin nemalonius klausimus.
Laidos metu prokuroro paprastai paklausta: ar jis buvo susitikęs su žmonėmis Garliavoje, kad pamėgintų suprasti jų lūkesčius ir įkalbėtų elgtis taip, kaip dera civilizuotos šalies teisėsauga pasitikintiems piliečiams.
„Nebuvau“, – neišsisukinėjo aukštas laidos svečias.
R.Petrauskas taip bandė paaiškinti savo atitrūkimo nuo visuomenės aktyvistų priežastį: „Aš labai galiu gerai atsakyti: šiandien mūsų sistemoje yra tokia situacija, kad aš vienas atlieku kelių pareigūnų funkcijas, kurios yra specifinės, jas gali atlikti tik būtent tie pareigūnai. Ir aš praktiškai esu įkalintas būtent pastate.“
Kalbėdamas apie Lietuvą krečiančios istorijos svarbą visuomenei, prokuroras taikliai pastebėjo, jog pedofilijos tema visuomet yra labai jautri, lengvai sužadinanti žmonių emocijas.
R.Petrauskas sutiko, kad tylinti prokuratūra rezonansinėse bylose sukūrė tam tikrą informacinį vakuumą, kurį žurnalistams teko užpildyti iš prieinamų žinių šaltinių. Pavyzdžiui, kai kurių laidų kūrėjai atliko savo tyrimus ir bandė tarsi iš faktų, o ne prielaidų sudėlioti visų įvykių scenarijus, nes to laiku ir kompetentingai nesugebėjo atlikti teisėsauga. „Taip, aš manau, kad teisėsaugos institucijos turėjo anksčiau reaguoti ir pateikti kažkokią, galbūt dozuotą informaciją, kuri nekenktų tyrimui“, – ryšių su visuomene spragas pripažino generalinis prokuroras.
Garsi žurnalistė Laima Lavaste replikavo, kad žmones Garliavoje suvedė būtent informacijos stoka.
Ji apgailestavo, kad istorija taip išsirutuliojo ir, jos žodžiais tariant, pareikalavo trijų beprasmių mirčių.
L.Lavaste citavo vieną, jos nuomone, esminį dokumentą, kuris buvo svarbus pačioje šios tragedijos užuomazgoje: „2008-ieji, gruodžio 19-a diena. Kauno miesto Panemunės policijos komisariatas, gavęs Drąsiaus Kedžio pranešimą, kad jo vaikas buvo tvirkintas Kalantos gatvėje pas senelius, nustato: „Tyrimo metu nustatyta, kad tvirkinimo veiksmai su mažamečiu vaiku buvo atlikti tokiu ir tokiu adresu Kalantos gatvėje, Kaune.“ Koks buvo atliktas tyrimas?! Galiu pasakyti – joks! Ponas Egidijus Kuckailis, to policijos komisariato viršininkas, net nepakėlė užpakalio, kad nuvyktų ir apklaustų kaimynus, liudininkus, senelius, ar buvo vaikas tą savaitgalį namuose, ar nebuvo. Vaiko net nebuvo savaitgalį namuose. Bet praėjo lygiai trys dienos ir Kauno miesto apylinkės teismas atima mergaitę iš motinos, remdamasis tuo, kad buvo atliktas „tyrimas“, jog vaikas buvo tvirkintas. Viskas, ratas prasidėjo, ratas užsidarė!“
Šioje vietoje į diskusiją vėl įsiterpė R.Petrauskas: „Yra baigtas mūsų vidinis tyrimas dėl šių Panemunės nuovados pareigūnų. Taip, yra siūlymas pradėti ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu.“
Kodėl teisėsauga dvi savaites delsė ir neužtikrino, kad D.Kedžio mergaitė pagal teismo nustatytą bendravimo su mama tvarką būtų pristatyta į pasimatymą su Laima Stankūnate, kaip tai pagaliau įvyko šį ketvirtadienį?
„Viešąją tvarką užtikrina policija. Teismo sprendimą turėjo įvykdyti antstolis. Kodėl tai nebuvo padaryta? Manau, iš principo nebuvo norima naudoti jėgos, kad būtų išspręsta ši problema. Bet tas delsimas spręsti problemą vėl pagimdė tam tikrą situaciją, kuri užsitęsė. Manau, problemą buvo galima išspręsti anksčiau“, – samprotavo laikinasis generalinis prokuroras.
Jis pakartojo labai neigiamai vertinantis situaciją, kuri buvo susiklosčiusi Garliavoje dėl Kedžių namų apgulties: „Teisinėje valstybėje teismo sprendimai, patinka jie ar nepatinka, turi būti vykdomi! Šioje situacijoje yra dvi tiesos ir abi šalys pasiryžusios dėl savo tiesos numirti. O iš tikrųjų tiesą nustato teismas.“
