Baltijos jūros priekrantė yra iki 20 m gylio, vidutiniškai apie trijų kilometrų pločio pakrantės juosta. Tai svarbi tiek ūkiniu, tiek rekreaciniu požiūriu akvatorija. Priekrantė pasižymi dideliu produktyvumu ir bioįvairove, ji yra svarbi žuvų neršto vieta ir nerštinių migracijų kelias, taip pat vandens paukščių žiemojimo teritorija ir migracijų kelias.
2013–2019 m. laikotarpiu gaudyklėmis buvo pagauta 51,1 proc. visų verslinių laimikių, o pastaraisiais metais jos jau tapo svarbiausiu pagal sugaunamą žuvų kiekį priekrantės žvejybos įrankiu: nuo 2016 m. jomis pagaunama daugiau nei 60 proc. metinių laimikių (2018 m. – 67,2 proc.). Tuo pačiu metu mažėja statomais tinklais pagaunamų laimikių dalis, taip pat ir patys laimikiai bei žvejybos tinklais intensyvumas.
2019 m. priekrantės žvejyboje buvo naudojama apie 60 gaudyklių.
Beveik visa žvejyba gaudyklėmis priekrantėje yra vykdoma smulkiaakėmis gaudyklėmis (akių dydis 10–20 mm). Labai nedaug žvejojama 30–40 mm akių dydžio gaudyklėmis.
Didžioji dalis žvejybos gaudyklėmis vykdoma pirmąjį metų pusmetį: sausio–birželio mėnesiais sudaro 83,4 proc. metinių pastangų, sugaunama 94,6 proc. laimikių. Žvejyba gaudyklėmis šiuo laikotarpiu taip pat pasižymi didesniu efektyvumu (laimikiais pastangai). Patys didžiausi efektyvumo rodikliai stebimi gegužės mėnesį, kai daugiausia gaudomi grundalai.
Vertinant šešerių metų laikotarpį (2013–2019 m.), 89,4 proc. gaudyklių laimikių sudarė trys žuvų rūšys: beveik pusę jų, 47,2 proc., sudarė grundalai, stintų ir strimelių dalis buvo labai panaši, atitinkamai 21 proc. ir 21,2 proc. Skyrėsi svarbiausių žuvų didžiausių sugavimų laikotarpiai – 77,6 proc. stintų buvo pagauta vasario–kovo mėnesiais (pikas kovo mėn.), 77,1 proc. strimelių – kovo–balandžio mėnesiais (pikas balandžio mėn.), 93,8 proc. grundalų – balandžio–gegužės mėnesiais (gegužės mėnesį 69,2 proc.).
Nuo 2016 m., žymiai išaugus žvejybos gaudyklėmis intensyvumui, jomis buvo pagauta 99,4 proc. grundalų, 52,1 proc. stintų, 78 proc. strimelių, 88,2 proc. vėjažuvių, 35,3 proc. plekšnių, 55 proc. žiobrių, 57,3 proc. ešerių, 46,4 proc. kitų žuvų laimikių. Neskaitant grundalų, kurių beveik visi laimikiai sugaunami gaudyklėmis, šio įrankių didžiąją laimikių dalį sudaro tos pačios žuvys, kaip ir 16–24 mm tinklų laimikiuose. Stambesnių akių (30–40 mm) gaudyklių laimikių sudėtis buvo panaši kaip ir 45–90 mm tinklų.
Vertinant laikotarpį nuo 1993 m., intensyvios žvejybos gaudyklėmis laikotarpiu 2016–2018 m., esminio kitų žuvų (be grundalų ir menkių) laimikių pokyčio dėl intensyvesnio gaudyklių naudojimo priekrantėje nebuvo. Žvejybos intensyvumo didėjimas vertinant žuvų laimikius gali turėti neigiamą poveikį tiek žuvų ištekliams, tiek žvejybos efektyvumui, ypač intensyviausiai eksploatuojamose akvatorijose. Atsižvelgiant į tai, kad pastarųjų metų priekrantės vandenų būklė vertinant pagal žuvų bendrijos rodiklius yra bloga, manome, kad verslinė žvejyba turėtų būti reguliuojama taip, kad žuvų išteklių eksploatavimas priekrantėje nedidėtų ar net mažėtų (išskyrus grundalų žvejybą).
Potencialiai gaudyklės gali daryti poveikį tų žuvų populiacijoms, kurių žymi bendrų laimikių dalis pagaunama priekrantėje. Svarbiausios žuvys yra grundalai, strimelės ir stintos. Strimelių laimikiai 2016–2019 m. registruojami kiek didesni nei daugiametis vidurkis, žvejyba gaudyklėmis didesnės įtakos jiems neturėjo. Žiobrių, ešerių, plekšnių ir ypač vėjažuvių gaudyklėmis irgi pagaunama didelė laimikių dalis, tačiau atsižvelgiant į jų laimikių dydį žymesnės įtakos neturėtų daryti.
Stintos yra svarbiausios pagal vertę gaudyklėmis gaudomos žuvys (daugiau nei pusė visų pajamų), jomis pagaunama kiek daugiau nei pusė visų stintų. 2015–2019 m. registruojami apie ketvirtadaliu didesni nei daugiametis vidurkis laimikiai. Toks jų laimikių didėjimas gali būti susijęs su intensyvesne stintų žvejyba didėjant priekrantėje naudojamų gaudyklių kiekiui. Per pastaruosius tris stintų žvejybos sezonus (žiema–pavasaris), priekrantėje vidutiniškai pagaunama apie trečdalį visų stintų laimikių, gaudomų neršto migracijos į Nemuno deltą metu. 2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, stambiausios stintos sugaunamos 16–18 mm stintiniais tinklais, priekrantėje naudojamos gaudyklės ir Kuršių mariose naudojamos stintinės gaudyklės gaudo beveik vienodo dydžio stintas, kiek mažesnės žuvys pagaunamos traukiamais tinklais Nemuno deltoje.
Šiuo metu galiojančios žvejybos priekrantėje taisyklės žvejojant gaudyklėmis reguliuoja tik minimalų akių dydį ir priegaudą. Tokia situacija, kai žvejybos svarbiausiais priekrantėje įrankiais intensyvumas praktiškai nereguliuojamas, yra nepalanki tiek siekiant palaikyti racionalų išteklių eksploatavimo lygį, tiek įmonėms planuojant savo veiklą.
2019 m. priekrantės žvejyboje buvo naudojama apie 60 gaudyklių. Siekiant išlaikyti bent jau nedidėjantį eksploatavimo lygį, nustatant įrankių limitus ir jų kvotas žvejybos įmonėms, taip pat konvertuojant įrankius, rekomenduojame taikyti šiuos skaičiavimus (be grundalų laimikių): vienos gaudyklės vidutiniai metiniai laimikiai siekia 4,8 t, 16–24 mm tinklais toks kiekis pagaunamas naudojant apie 3 km tinklų, 45–90 mm – 7 km, per metus priekrantėje vidutiniškai pagaunama 340 t žuvų. Žvejybos įmonėms pasitraukiant iš verslo, atitinkama dalimi įrankių limitai priekrantėje galėtų būti mažinami.
Grundalų žvejyboje naudojamų gaudyklių skaičius galėtų būti didesnis, kadangi šių invazinių žuvų žvejybai ribojimai nėra taikomi. Remiantis Latvijos patirtimi, galėtų būti nustatomas apie 40 proc. didesnis gaudyklių limitas grundalų žvejybai nuo balandžio vidurio iki birželio vidurio.
Manome, kad dabartinėse taisyklėse numatytas smulkių akių gaudyklių skirstymas ir akių dydžių ribojimas neatitinka esamos situacijos ir būtų tikslinga jas keisti. Priekrantėje specializuota šprotų žvejyba priekrantėje nėra vykdoma, o jų akių dydį atitinkančiomis gaudyklėmis gaudomos stintos, strimelės ir grundalai. Mažesnės šioms žuvims gaudyti naudojamų gaudyklių sparno akys leidžiamos ir Kuršių marių bei Latvijos priekrantės žvejyboje.
Atsižvelgiant į priekrantėje naudojamų gaudyklių ilgius, žvejybos intensyvumo ir skirtingų žuvų rūšių laimikių sezoninį pasiskirstymą bei poveikį, galima teigti, kad pagrįstų prielaidų taikyti ribojimą gaudyklių sparno ilgiui šiuo metu nėra, tačiau jis neturėtų viršyti 600 m.
Mokslininkai siūlo, kad atstumas tarp šalia esančių gaudyklių ir kitų įrankių būtų ne mažesnis kaip 200 m, matuojant tarp linijų. Statant gaudykles keliomis eilėmis, tarp eilių linijose turi būti ne mažesnis nei 100 m atstumas. Didžiausias žvejybos bare naudojamų gaudyklių skaičius priklausytų nuo kranto linijos ilgio ir tame bare žvejybą vykdančių įmonių vidutinių metinių laimikių, pagal kuriuos galėtų būti paskirstomi įrankių limitai, siekiant išlaikyti nedidėjantį eksploatavimo lygį.
