Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, vykstančius skandalus labai efektingai išnaudoja konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis – jis beveik kasdien kerta tai liberalams, tai socialdemokratams, tai „valstiečiams“.
Išjudinti liberalų elektoratą be galo sunku
Per pernykščius Seimo rinkimus Liberalų sąjūdžio rezultatai buvo labai geri – net po Eligijaus Masiulio skandalo jie daugiamandatėje apygardoje gavo tik pora tūkstančių mažiau rinkėjų balsų (115 tūkst.), nei prieš tai buvusiuose rinkimuose, sako Mykolo Romerio universiteto docentas V.Dumbliauskas. „Galime spėti, kad ši pergalė partiją šiek tiek nuramino ir užmigdė, jie, matyt, galvojo, kad viskas pasibaigė. O dabar aiškėja, kad čia buvo tik ledkalnio viršūnė, dabar problemų daugiau“, – pastebi politologas.
Bet, jo teigimu, Liberalų sąjūdžio elektoratą sudaro jauni, išsilavinę žmonės, kuriems svarbiau vertybės ir tai, kad toms liberalioms vertybėms būtų atstovaujama. Todėl bent jau E.Masiulio skandalas rinkėjų nepaveikė – jie balsavo už tai, kad tokia partija būtų politinėje sistemoje.
„Tačiau jei dabar iškils įtarimų pačiai partijai, man bus gaila liberalų elektorato, nes pasirinkimas jiems nebus lengvas. Tarkim, daug liberalų rinkėjų niekada nebalsuotų už Tėvynės sąjungą, nebent G.Landsbergis kažkiek galės pakeisti Tėvynės sąjungos įvaizdį iš tokios talibiškos ir šiek tiek vyresnės kartos patriotiškai nusiteikusių žmonių partijos į šiuolaikinę, modernesnę jaunų žmonių partiją. Bet viskas dar labai neaišku“, – sako V.Dumbliauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L.Bielinis pastebi, kad liberaliosios krypties politikos istorijoje įvairiausių konfliktų, nesutarimų, skilimų, ardymųsi vyko labai dažnai, problemų visada buvo. O tai reiškia, kad dabartinis Liberalų sąjūdžio elektoratas yra labai užgrūdintas. „Praktiškai jo neveikia tokie silpni arba iš šalies efektingai atrodantys argumentai prieš, kaip, tarkim, E.Masiulio skandalas, G.Steponavičiaus (dar neįrodyta). Šiandien elektoratas nusistovėjęs, išjudinti jį be galo sunku. Gal galima būtų jiems pasiūlyti kažką alternatyvaus, bet alternatyvos nėra – nei Artūras Zuokas, nei konservatoriai to nepadarys“, – kalba L.Bielinis.
A.Zuokas ir A.Guoga ambicijų tikrai nepalaidojo
Vis dėlto, jo nuomone, A.Zuokas bandys atgimti: „Jo energija tiesiog sako – dabar atėjo laikas, bandyk, vaikine. Ir jis bandys. Bet tikrai abejoju, kad dabartinis Liberalų sąjūdžio elektoratas kryptels ir pradės balsuoti. Atkris tam tikras procentas, bet iš esmės jie visi balsuos taip, kaip balsavo. Pakeisti jų nuomonę gali tik pačios partijos uždarymas, bet to padaryti beveik neįmanoma.“
Paklausta apie buvusį Liberalų sąjūdžio narį Antaną Guogą, delfi.lt vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad jis ambicijų tikrai nepalaidojo, bet vargu ar vis dar trokšta į Liberalų sąjūdį grįžti. „A.Guoga yra kontroversiška figūra Lietuvos politikoje. Viena vertus, jis liberalams pritraukė nemažai rinkėjų. Kita vertus, per liberalų krizę pasirodė kaip neprognozuojamas ir anaiptol nestabilizuojantis veiksnys. Tai, kaip jis elgėsi, liberalus stūmė į didesnę krizę, kėlė panikos jausmą“, – primena M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
V.Dumbliauskas pritaria, kad A.Guoga – kontroversiška asmenybė, be to, jis nesudaro rimto lyderio įvaizdžio, nes yra verslininkas ir lošėjas, susikrovęs pinigus iš lošimų. O, norint kurti naują partiją ar judėjimą, sako politologas, reikėtų solidesnio lyderio.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė priduria, kad net vertinant A.Guogą kaip lošėją, nebuvo matyti didžiosios jo lošimo partijos, strategijos, įžvalgumo, blefavimo. „Viskas pasirodė labai plokščia ir vienasluoksniška. Kurti naują partiją – lengviau pasakyti negu padaryti, ypač dabar, kai politinė sistema iš dalies nusistovėjusi.“
G.Landsbergis esamą situaciją panaudoja labai efektingai
Pasiteiravus, kaip vertina G.Landsbergio, aštriai kritikavusio liberalus, elgesį, V.Dumbliauskas primena, kad nuo pat naujo Seimo darbo pradžios matome, jog buvę koalicijos partneriai netgi nesutaria dėl buvimo kartu opozicijoje. „Matyt, yra rimtesnių priežasčių. Galbūt Tėvynės sąjunga (nebūtinai pats G.Landsbergis) žino daugiau, kokios dar medžiagos prokurorai ištrauks. Žinant daugiau informacijos, atsiribojama nuo liberalų ir stengiamasi išlikti švariems, kad būtų galima patraukti dalį elektorato. Mano tokia versija“, – svarsto docentas.
Žinant daugiau informacijos, atsiribojama nuo liberalų ir stengiamasi išlikti švariems, kad būtų galima patraukti dalį elektorato. Mano tokia versija, – svarsto docentas.
„G.Landsbergis, mano nuostabai, suvokia politiko komunikaciją. Jis nepraleidžia jokios progos pakalbėti taip, kad visuomenė jį išgirstų. Taip, tarp konservatorių ir liberalų yra tam tikrų nesutarimų, galbūt netgi konfliktinių situacijų. G.Landsbergis jas panaudoja labai stipriai ir efektingai. Beveik kasdien mes girdime jį tai kertant liberalams, tai socialdemokratams, tai „valstiečiams“. Rinkėjai tai, nepriklausomai nuo emocijų (pritaria ar nepritaria), tą mato. Tai labai svarbu prieš bet kokius rinkimus“, – teigia L.Bielinis.
Pasak M.Garbačiauskaitės-Budrienės, ši G.Landsbergio laikysena yra savotiškas ženklas rinkėjams – ateikite pas mus, pas mane, mes nesusitepę: „Galbūt įtarimai liberalų partijai paskatino imtis tokių veiksmų, o galbūt siekis atsirevanšuoti, kad nepavyko su liberalais susitarti dėl opozicijos lyderio posto.“
Be to, priduria ji, reikia priminti, kad G.Landsbergis už ausų tempė liberalus į koaliciją, kol galiausiai partijos susipyko. „Dabar laikysena šiek tiek pasikeitusi, bet manau, kad tai akivaizdus naudos siekimas, nes, kai eina kalba apie įtarimus partijai, kaip juridiniam asmeniui, tai tikrai rimta“, – teigia M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Nomenklatūrinis įsigalėjimas ima nebetikti
M.Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad socialdemokratų situacija po šių rinkimų tikrai sudėtinga: „Tai, kaip jie blaškėsi, nenoras reformuoti savo partiją lėmė nukritusius reitingus. Dabar matome kovą dėl partijos pirmininko rinkimų, kas iš esmės yra senojo socialdemokratų pasaulio ir naujojo kova. Pavyzdžiui, Gintautas Paluckas per savo rinkimų kampaniją neapdairiai pareiškė, kad visą senąjį ešeloną mes lauk, o tai nelabai patiko seniesiems.“
Anot M.Garbačiauskaitės-Budrienės, buvo nyku iš šalies stebėti, kokias ministerijas jie pasiėmė. „Socialdemokratai buvo kritikuoti dėl to, kad nesiekė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jie visai neatstovauja savo ideologijai, visiškai pamiršę rūpinimąsi žmogumi. Nyku stebėti, kaip svarbiausi partijos nariai išsisukinėjo nuo ėjimo į partijos pirmininkus, išmainė tai į postus Europos Parlamente tikėdamiesi geresnių garantijų“, – aiškina pašnekovė.
Visa tai, pasak M.Garbačiauskaitės-Budrienės, daug pasako apie partiją: „Visgi tai pati didžiausia partija, tikrai turinti savo elektoratą, todėl bus įdomu stebėti, kur viskas kryps ir kaip dėliosis. Bet jie turi pasikeisti, nes rinkimai parodė, kad jie nėra užauginę lyderių, o nomenklatūrinis įsigalėjimas ima žmonėms nebetikti ir kliūti.“
L.Bielinis teigia, kad Socialdemokratų partija labai ilgai stagnavo. „Tas stagnacijos laikotarpis prišaukė daug bėdų. Kyla klausimas, kodėl partija anksčiau nesikeitė. Galbūt partijos branduolys buvo vadinamieji buvę nomenklatūriniai žmonės, todėl turėjome tokią partiją. Šiandien partijai reikalinga kategoriška kaita – ne pavadinimo, ne lyderio, o partijos veiklos pakeitimas, pozicijų išryškinimas ir jų aiškus vykdymas“, – tikina pašnekovas.
Nėra partijos, atstovaujančios socialdemokratinėms vertybėms
V.Dumbliauskas sako, kad pastarasis Seimas parodė, kad socialdemokratai iš tiesų yra liberalai socialdemokratų kailyje: „Ypač tai išryškėjo Darbo kodekso reikaluose, per aktyvų Algirdo Butkevičiaus dalyvavimą bandant jį kurti ir priimti. Galima sakyti, kad net neturime partijos, kuri atstovautų socialdemokratinėms vertybėms.“
Pašnekovas tvirtina, kad nereikia pamiršti aukštų socialdemokratų reitingų, kuriais jie pasižymėjo iki 2016 m. pavasario. „A.Butkevičiaus reitingai buvo fantastiški, jis pralenkdavo net Dalią Grybauskaitę. Socialdemokratai prastai pasirodė 2016 m. pavasarį, prasidėjus puolimui prieš juos, o viskas buvo politinė kova dėl rinkėjų. Tuo metu A.Butkevičius nemokėjo gintis, erzindavosi, supykdavo ir pan. Tokių dalykų negalima rodyti viešai. Visą partiją aukšti reitingai buvo užliūliavę“, – aiškina V.Dumbliauskas.
L.Bielinis, paklaustas, kaip Mindaugo Basčio skandalas paveiks socialdemokratus, tikina, kad viskas akivaizdu: „Valstybės saugumo departamentas pateikė daug informacijos ir tikrai turi daugiau medžiagos. M. Bastys turėtų svarstyti apie tai, kaip viską sušvelninti. Partijos reikalas yra ginti partijos veidą.“
Žvelgiant politine prasme, žmogus, įkliuvęs į tokią bylą, pats turėtų sustabdyti savo įgaliojimus ir pasitraukti, kad tai neapimtų visos partijos. Šiuo atveju tiek M.Bastys, tiek partijos struktūros elgiasi nelogiškai, – aiškina pašnekovas.
Anot L.Bielinio, socialdemokratai siekia išryškinti teisinį M.Basčio kaltinimų aspektą. „Jei tas teisinis aspektas pasitvirtins ir bus griežtai įrodyta, tai su M. Basčio problemomis bus išspręsta. Žvelgiant politine prasme, žmogus, įkliuvęs į tokią bylą, pats turėtų sustabdyti savo įgaliojimus ir pasitraukti, kad tai neapimtų visos partijos. Šiuo atveju tiek M.Bastys, tiek partijos struktūros elgiasi nelogiškai“, – aiškina pašnekovas.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad jai M.Basčio situacija yra skandalinga: „Partija turėtų reaguoti ir pasmerkti tokius dalykus, tad nesuvokiama, kaip ji gali balsuoti prieš išvadas. Nėra pagrindo nepasitikėti VSD ir mūsų žvalgybininkais. Ypač turint omenyje, kokia mūsų situacija – gyvename šalia agresyvios Rusijos, kuri nuolatos siekia susilpninti mūsų valstybę.“
Pašnekovės įsitikinimu, M.Basčio istorija – galima valstybės išdavystė. „Tai didžiulė gėda ir nusikaltimas. Yra skambi, bet teisinga frazė – ar už tokią Lietuvą mes kovojome. M.Bastys prašė leidimo dirbti su slapta informacija ir tai parodo, kokie atsipalaidavę kai kurie Seimo nariai“, – tvirtina M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Partijos labai skirtingos
Paklaustas, ar Socialdemokratų partija gali skilti, V.Dumbliauskas teigia, kad visos anksčiau skilusios partijos pasmerkdavo save mirčiai: „Manau, kad greičiausiai tai bus vidinė kova. Neaišku, ar Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus laimės G.Paluckas, ar M.Sinkevičius. Šie vyrai atstovauja skirtingoms srovėms. M.Sinkevičius nepaliks skriaudžiamų savo tėvo draugų, nes, panašu, jis buvo tam ruošiamas. A.Butkevičius jį pakvietė būti ministru, kad susidarytų geresnė starto pozicija. Tačiau M.Sinkevičius padarė klaidą išduodamas Jonavos gyventojus, kurie juo pasitikėjo. Juk meras išrenkamas visai kadencijai, o ministro postas – gana laikinas.“
L.Bielinis tvirtina, kad socialdemokratai ir liberalai labai skirtingi. „Esu ilgai stebėjęs liberalus ir su jais bendravęs. Liberalų organizacinė logika yra nepaaiškinama – ten visiškas chaosas, anarchija. Gali atrodyti, kad jie visi nuolatos pykstasi, bet tai yra jų vienybės ir susitelkimo garantas. Socialdemokratai kitokie. Galima sulaukti atskirų narių išėjimo iš partijos, bet tai labai inertiška struktūra. Didelė žmonių dalis elgiasi inertiškai ir jie liks partijoje“, – aiškina pašnekovas.
