Ketvirtadienį, kai Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos atstovai lankėsi Alytaus pataisos namuose, keli kaliniai ėmė reikšti nepasitenkinimą.
„Nuteistiesiems nevykdant teisėtų pareigūnų nurodymų, jie buvo įspėti, kad prieš juos gali būti panaudotos specialiosios priemonės, – situaciją aprašo Kalėjimų departamentas. – Po perspėjimo nuteistieji nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, pareigūnams užėjus į kamerą, nuteistieji bandė pasipriešinti – atsistojo į kovinę padėtį, buvo apsipylę maisto aliejumi, vieno jų rankose buvo pastebėtas nusmailintas savadarbis daiktas.“
Tramdant nuteistuosius vienas pareigūnas buvo sužalotas, Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės vadovas sako, kad jo patirti sužalojimai yra lengvi.
„Jam nustatyti lengvi kūno sužalojimai, truputį nubrėžtas kaklas, prie akies sumušimas. Jis, mano žiniomis, paleistas namo“, – BNS penktadienį sakė ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas.
15min primena, kad antradienį Pravieniškėse perkelti nuteistieji iš 2-o sektoriaus 1-ame lokaliniame sektoriuje. Šis lokalinis sektorius pagarsėjęs kaip vadinamųjų „bachūrų“ ir „vierchų“ bausmės atlikimo vieta, čia sėdėjo ir liūdnai pagarsėjęs bei šiuo metu teisiamas Pravieniškių pataisos namuose veikęs nusikalstamas susivienijimas.
Kaliniai maištauja
Ketvirtadienį 15min jau rašė apie įkalinimo įstaigoje vykstančią bado akciją, prie jos, kol kas turimomis žiniomis, yra prisijungę Alytaus, Pravieniškių ir Marijampolės pataisos namų kaliniai. Kaip patvirtino Kalėjimų departamentas, penktadienį maisto šiuose pataisos namuose atitinkamai atsisakė 149, 150 ir 74 nuteistieji.
Kalėjimų departamentas disponuoja informacija, kad kitose įkalinimo įstaigose nuteistieji gali skelbti ne tik bado akcijas, bet ir gali inicijuoti savęs žalojimą, siekiant priversti atšauti naująsias Teisingumo ministerijos patvirtintas įstaigų vidaus tvarkos taisykles.
"Šis nuteistųjų masinis badavimas yra nepagrįstas ir jų veiksmai yra neteisėti", - teigia Kalėjimų departamento atstovai.
Prieš šiuos nuteistuosius imtasi represijų, laikinai sustabdytas laiškų išsiuntimas, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimas, pasimatymų suteikimas, maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimas, paskatinimo priemonių skyrimas, leidimas skambinti telefonu, kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimas.
„Dėl ko badaujame mes? Dėl vidaus taisyklių pakeitimų, nes valdžia lygiuojasi į Europą, skandinavus, o metodai ir taisyklės iš sovietinių laikų grįžta“, – ketvirtadienį per pokalbį su 15min paaiškino nuteistasis.
„Pradėjo atiminėti minkštąjį inventorių baudos izoliatoriuose ir kalėjimo tipo patalpose motyvuodami tuo, kad mus, kalinius, neva užimtumu aprūpins. Konkretus Kalėjimų departamento melas, nes jokių užimtumo veiklų net norėdamas negausi, kai esi gavęs paskirtą nuobaudą atlikinėti kalėjimo tipo patalpose ar baudos izoliatoriuose.
Be to, jie toliau mažina maisto produktų taros talpą, o tai labai atsilieps kainoms – ta pati prekė mažesnėje taroje ar talpoje yra brangesnė. Net pats pataisos namų direktorius Dainius Sušinskas pripažino, kad kainos parduotuvėje yra maksimaliai didelės, o sumažinus tarą jos išvis taps kosminėmis“, – nusiskundimus toliau dėstė nuteistasis.
Penktadienį 15min pasiekusiame Pravieniškių pataisos namuose kalinčio nuteistojo Tomo Diringio pasirašytame pareiškime dėl neterminuoto badavimo rašoma apie Kalėjimų sistemoje įsigalėjusią korupciją.
Kaip rašoma pareiškime, visi naujosios vadovybės veiksmai skirti tik siekiant nukreipti visuomenės dėmesį nuo „ilgus metus grobstytų ir netinkamai panaudotų valstybės lėšų, ir Norvegijos fondo lėšų“.
„Kitais metais vėl planuojama parama Lietuvai iš Norvegijos fondo, todėl suprantu, kad reikia sukelti sumaištį, įvesti viešojo saugumo tarnybos karius, išprovokuoti nuteistųjų nepasitenkinimą, nuteistuosius parodyti kaip didžiausius kenkėjus valstybėje, <...> supriešinti juos su visuomene ir, sukėlus tokį chaosą, ne tik pridengti „auksinius pirkinius“, „interesų grupes“, „švogerizmą/nepotizmą“, bet ir prisidengiant neva nuteistųjų asmenų sąlygų gerinimu, atrasti naują priežastį, kur panaudoti kitais metais ateinančias lėšas“, – rašoma pareiškime.
Tiesa, pareiškime nuteistasis hiperbolizuotai teigia apie milijardines lėšas iš Norvegijos. Parama išties planuojama, tačiau 2018–2023 m. suplanuotai programai numatyta 18 mln. eurų iš šios valstybės.
Čia galite susipažinti ir su visu pareiškimo tekstu.
Teisingumo ministras: „Situacija kontroliuojama“
Su 15min kalbėjęs E.Jankevičius tvirtina, kad situacija – kontroliuojama. Jis paaiškino, dėl kokių tvarkos pakeitimų maištauja nuteistieji ir kodėl tie pakeitimai buvo būtini.
Teisingumo ministras atskleidė ir ministerijos ruošiamą planą, kuris, dabartiniais skaičiavimais, sumažintų kalinčiųjų skaičių penktadaliu. Šiuo metu Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal kalinčių asmenų skaičių 100 tūkst. gyventojų. Iš viso Lietuvoje yra apie 8 tūkst. kalinių.
– Gal galite paaiškinti, kas vakar įvyko Alytaus pataisos namuose? – 15min paklausė E.Jankevičiaus
– Tikrai žinau šitą įvykį, yra liudininkų, buvo ir ministerijos darbuotojų, jie viską matė ir, nemanau, kad jie meluotų. Nuvažiuosiu į Alytų, bus žurnalistų, parodysime pareigūną, parodysime jo sužalojimus ir, manau, viskas matysis.
– O ką jūs žinote, kas konkrečiai įvyko?
– Pirmiausia, mes kalbame apie vieną incidentą, jis įvyko drausmės grupėje, kur už šiurkščius pažeidimus kalintys asmenys perkeliami terminuotam laiko tarpui.
Nuo pat pradžių sakėme, kad nesitaikstysime su buvusia netvarka ir neleisime kalintiems asmenims daryti įvairiausių netoleruotinų dalykų.
Matome, kad jie dažnai gaminasi raugą, turi neleidžiamų daiktų ir taip toliau. Drausmės grupėje jiems realios nuobaudos kaip ir nėra, jie ten pabūna, pamiega ir viskas.
Mūsų naujos tvarkos taisyklės nustatė, kad drausmės grupėje kalintys asmenys dieną negali miegoti, jie miegos vakare. Tada iš jų buvo paimti čiužiniai ir jie ėmė reikšti nepasitenkinimą.
Mes labai tikimės, kad kalintys asmenys visuomet elgsis gerai, toks yra mūsų siekis. Todėl imamasi tokių priemonių. Buvimas drausmės grupėje neturi būti jiems malonumas. Mes tikimės, kad ateityje jie nepateks į drausmės grupės.
Buvimas drausmės grupėje neturi būti jiems malonumas.
– Kolegos iš delfi.lt skelbė apie incidentą, kai buvo perpjautas kaklas, žiauriai sumuštas prižiūrėtojas. Kaip suprantu, nieko tokio baisaus nebuvo?
– Kiek man teigia Alytaus pataisos namai, kaip sako ministerijos žmonės, tuo metu buvę ten, tikrai nebuvo.
Kaliniai, pamatę, kaip vaikšto ir žiūri, kaip įgyvendinamos mūsų vidaus tvarkos, pamanė, kad gal tai kokia komisija ir pradėjo protestuoti. Turėjo aliejaus, apsipylė rankas.
Tuomet pareigūnai, norėdami sutramdyti, atidarė kamerą, dėjo antrankius. Kadangi buvo slidu, vienas paslydo, tuomet kitas kalinys atsitraukė ir trenkė pareigūnui į veidą.
Tai yra visiškai netoleruotina, pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla tikrai pasieks teismą ir bus atitinkamos bausmės.
– Bet mačiau, buvo skelbiama apie sužalotą kaklą.
– Mano duomenimis, tai apdraskymas. Bet pats nuvažiuosiu, pamatysiu. Labai palaikau pareigūnus, esu jų pusėje, reiškiu jiems didelę padėką. Nukentėjusiems pareigūnams bus skirtos papildomos išmokos. O kalinių, kurie taip pasielgė, byla pasieks teismą.
Nukentėjusiems pareigūnams bus skirtos papildomos išmokos. O kalinių, kurie taip pasielgė, byla pasieks teismą.
– Jūs daug kalbate apie Norvegijos pavyzdį. Kaip šis pavyzdys dera su čiužinių atiminėjimu ir kitom naujom taisyklėm, nes juk Norvegijoje nieko panašaus nevyksta?
– Pirmiausia, čiužiniai paimami tik iš drausmės grupės. Nėra taip, kad atimama iš visų. Tik už šiurkščius, tikrai šiurkščius (nusikaltimus – aut.past.) kalintys asmenys perkeliami į drausmės grupes ir dienos metu iš jų atimami čiužiniai, kad jie jaustų tą nuobaudą ir negulinėtų, nemiegotų tuo metu.
– O ką jiems reiktų veikti? Kalėjimų departamentas platino informaciją, kad siūlo labai daug smagių veiklų, bet kaliniai tai neigia.
– Kaliniai visada viską neigia, aš pasitikiu Kalėjimų departamento pareigūnais.
Kita vertus, mes priėmėme ir daugiau svarbių priemonių, jie taip pat yra nepatenkinti. Mes apribojome daržovių ir vaisių apsipirkimo kiekius.
Pagrindinis jų protestas, nes uždraudėme didelę tarą. Anksčiau jie nusipirkdavo kibiruose ir iš vaisių bei daržovių gamindavosi raugą. Tą padaryti buvo paprasta, o dabar, kai tara bus mažesnė, iki pusės litro, jiems bus sunkiau.
Ar mes neteisūs? Vienu apsipirkimu pagal mūsų naujas tvarkas galima nusipirkti 2 kg vaisių ir 2 kg daržovių. Apsipirkimų skaičius – iki dviejų kartų. Tai yra 4 kg vaisių ir 4 kg daržovių. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos normas, žmogui rekomenduotina 2,8 kg per savaitę daržovių ir vaisių kartu.
Lietuviai statistiškai sunaudoja 1,4 kg vaisių ir daržovių. Ir čia tik papildomas apsipirkimas. Jie gauna visą maitinimą su vaisiais, daržovėmis, sudarytą pagal visas higienos normas ir rekomendacijas valgykloje nemokamai.
Tai akivaizdu, kad jiems tų vaisių ir daržovių reikia gaminti raugui, nes niekas tokiais kiekiais jų nevalgo.
Akivaizdu, kad jiems tų vaisių ir daržovių reikia gaminti raugui, nes niekas tokiais kiekiais jų nevalgo.
Dar kas jiems nepatinka, jie nebegauna maisto papildų. Bent man pateikti duomenys, kad beveik visose Europos Sąjungos šalyse ekspromtu įkalinimo įstaigose nenusipirksi jokių maisto papildų.
– Kiek kalbu su mokslininkais, jie pastebi, kad šiandieniniai jūsų žingsniai tiesiog yra gaisrų gesinimas, Kalėjimų departamento bandymas pavaizduoti, kad jie valdo situaciją kalėjimuose, pademonstruoti sistemos galią prieš kalinius, juos sumenkinti...
– Gerai, atsakysiu. Noriu atsakingai pasakyti, mes tikrai nedemonstruojame galios, mes ir taip viską kontroliuojame.
Nekontroliuojama yra tada, kai jie nėra savo vietose, pabėga, visi kaliniai yra visiškai kontroliuojami. Mes tik siekiame, kad jie nedarytų neleistinų veiksmų. Mes norime, kad jie pagarbiai elgtųsi ne tik su pareigūnais, bet ir su kitais nuteistaisiais.
Tame kontekste, mes paruošėme visiškai naują projektą, jis derinamas ir pasieks Vyriausybę. Ten yra tikrai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, automatinis lygtinis paleidimas.
Dabar šis institutas veikia sunkiai, nes svarsto komisija, tada keliauja į teismą ir jis tenkina tik 20 proc. atvejų.
Tad kalinčiam žmogui nėra motyvacijos labai gerai elgtis, nes jis nežino, bus paleistas anksčiau laiko ar nebus. Mūsų projektas kalba apie tai, – jei jis neturi jokių nuobaudų, tam tikroms bausmėms rūšims vyktų automatinis lygtinis paleidimas.
Tam projekte yra ir kitų gero elgesio paskatų, kaip jie galėtų išeiti anksčiau laiko.
Noriu atsakingai pasakyti, mes tikrai nedemonstruojame galios, mes ir taip viską kontroliuojame.
– Taip būtų mažinamas ir kalinių skaičius...
– Taip, pagal mūsų specialistų skaičiavimus, jei mūsų projektas būtų visiškai įgyvendinamas, kalinčių asmenų skaičius galėtų sumažėti apie 20 proc.
Mes dirbame ta linkme, jei matome, kad visos bausmės atlikimas kalėjimuose ar pataisos namuose nebūtinai prisideda prie sėkmingo kalinčio žmogaus pasitaisymo.
Veiksmingiausias dalykas, kai kalinys puikiai resocializuojasi, paskui jį prižiūri probacijos pareigūnai. Didesnis procentas tokių nuteistųjų nebepatenka atgal į kalinimo įstaigas.
Jei mūsų projektas būtų pilnai įgyvendinamas, kalinčių asmenų skaičius galėtų sumažėti apie 20 proc.
– Norėčiau iš jūsų išgirsti kokį nuraminimą, sakote, situacija kontroliuojama, bet prižiūrėtojas gauna į galvą. Kiek situacija kontroliuojama? Ir kiek patys ten dirbantys prižiūrėtojai gali jaustis saugūs?
– Na, situacija tokia, visame pasaulyje būna incidentų tarp kalinčių asmenų ir prižiūrėtojų. Pareigūnai yra apmokyti, kitais metais darbo sąlygos dar gerės. Ar galima sakyti, kad situacija nekontroliuojama, kuomet kalinys pažeidžia taisykles ir pasipriešina pareigūnui? Tai nereiškia, kad visa situacija nekontroliuojama. Tas kalinys sutramdomas ir tiek. Tai kontrolė. Kaip galima sakyti, kad situacija nekontroliuojama, kai įvyksta momentinis minutę trunkantis incidentas?
– O kaip dėl dabar vykstančių bado akcijų? Tikitės, kad jos nurims savaime?
– Manau, pasibaigs bado akcijos. Pirmiausia, jos vyksta ne visur, nors kaliniai bando konfliktus įsiūbuoti. Bet jie neturi pagrindo. Kaip sakiau, kalbant apie vaisius ir daržoves, mes viršijame PSO rekomendacijas.
Aš tikiu, jie nori, kad viskas būtų kaip anksčiau, jie nori darytis raugą, nori būti mažiau kontroliuojami, bet taip nebus. Kalintys žmonės irgi yra žmonės ir mes labai tikimės, mūsų didelis rūpestis yra, kad jie pasitaisys, išeis į laisvę ir taip daugiau nebedarys, nebenusikals. Todėl mes ir rengiame projektus.
Bet jei žmogus pakliūva už šiurkščius pažeidimus į drausmės grupę, tai tikrai ten nebus kurortas. Nes dabar jie ten pakliūva, pamiega ir išeina. Realiai jiems dėl to nėra jokio streso. Mūsų tikslas, kad jie nebedarytų nei šiurkščių, nei kitokių nusikaltimų, elgtųsi gerai, pagarbiai, atliktų savo bausmę ir daugiau nenusikalstų.
