„Lietuvos ryto“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vasario 10–15 dienomis atlikta apklausa rodo, kad už LS balsuotų vos 4,3 proc. rinkėjų (sausio mėnesį – 5 proc.). O opozicinę Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) palaikytų 12,1 proc. apklaustųjų (sausio mėnesį – 10,4 proc.).
Reitingai liberalų nedžiugino ir prieš pat Seimo rinkimus – buvo spėliojama, ar partija perkops 5 proc. rinkimų barjerą, tačiau LS sugebėjo iškovoti net 14 mandatų. Vos prasidėjus Seimo darbui, liberalai pradėjo demonstruoti, kad gali tapti ne prasčiau už TS-LKD girdimu opozicijos balsu – tarp šių partijų kilo konfliktų dėl opozicijos lyderio.
LS Seimo rinkimų sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas anksčiau LRT.lt yra teigęs, kad gana vadinti liberalus mažaisiais konservatorių broliais.
„Mes ir praėjusioje kadencijoje nesirašėme koalicinės sutarties su konservatoriais dėl bendro darbo opozicijoje. Jei kas nors mus laiko jaunesniaisiais broliais, tegul būna atsargesni dėl tokio požiūrio“, – praėjusių metų lapkritį kalbėjo E.Gentvilas.
Daugiau tikisi iš Remigijaus Šimašiaus
Bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys teigia, kad sunku būtų pasakyti, ką gero paskutiniu metu nuveikė LS. Tuo metu kita centro dešinės jėga – TS-LKD – esą rinko partijos pirmininką, buvo matoma žiniasklaidoje.
„Konservatorių kandidatai į pirmininkus važiavo per Lietuvą, buvo matomi ir girdimi per radiją ir televiziją. Jų reitingas šiek tiek paaugo, tonusas yra palaikomas. Kalbant apie liberalus, prisiminčiau Vilniaus merą Remigijų Šimašių, bet jis galbūt pirmiausia save ir pozicionuoja kaip miesto merą“, – svarsto sociologas.
Pasak V.Gaidžio, LS visuomet asocijuodavosi kaip bendraminčių komanda, draugų būrys. „Šalia E.Masiulio buvo Gintaras Steponavičius ir kiti. Daugelis rinkėjų dabar pasigenda jaunatviškos komandos. Matyt, praėjusių metų gegužę įvykęs skandalas paveikė psichologiškai, gal ir tokios nuotaikos, kokia buvo šioje partijoje, nebėra“, – LRT.lt komentavo „Vilmorus“ vadovas.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad LS kilti į viršų nėra struktūrinių prielaidų. Politologo teigimu, politiniai lyderiai Lietuvos politikoje yra labai svarbūs, o LS kilimas į viršų buvo stipriai susietas su E.Masiuliu.
„Liberalų pasirodymas Seimo rinkimuose yra mažas stebuklas, bet jie dar kelerius metus bandys nusimesti skandalo šleifą. R.Šimašius turi save pozicionuoti kaip nacionalinį lyderį, nes šiuo metu jis – tik regioninis lyderis. [...] Susidaro įspūdis, kad jų geras pasirodymas rinkimuose buvo nulemtas ne to, kad žmonės patikėjo, jog partija atsinaujino po skandalo, bet tiesiog nebuvo daugiau pasirinkimų žmonėms, kurie nenorėjo balsuoti už tuometę valdžią ar „valstiečius“ ir konservatorius“, – aiškino M.Jastramskis.
Politologas teigia, jog Lietuva apskritai yra nepalanki šalis liberalizmo ideologijai: „Lietuvoje yra nemažas gyventojų nusivylimas dideliu pajamų skirtumu tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių asmenų, kainų augimu. Taigi liberalai nelabai turi ką pasakyti – jie matomi kaip vidutinio ir stambaus verslo, rinkos liberalizavimo palaikytojai. Liberalai turėjo šansą tapti populiariais kartu su E.Masiuliu. Tos galimybės nebebus, o lyderio taip pat nežinia, kiek laiko neras. R.Šimašiaus situacija sudėtinga – reikia ir Vilnių valdyti, ir būti partijos lyderiu.“
Politikos apžvalgininkė Indrė Makaraitytė sutinka, jog R.Šimašiaus padėtis sudėtinga, o niekas kitas šiai partijai vadovauti nenori.
„R.Šimašių turime su kuo palyginti. Buvęs Vilniaus vadovas Artūras Zuokas buvo komunikacijos profesionalas. Jis bet kokį darbą, kad ir patį nykiausią, sugebėdavo paversti savo privalumu. R.Šimašius – kitoks. Jis turbūt tikisi, kad išveš jo darbai, bet kol kas jis nelabai turi kuo pasigirti. Jei ir yra jo padarytų darbų – jie labai nematomi, sisteminiai. Liberalai neturi ir lyderio Seime. Kita vertus, bet kuris lyderis, kuris trauktų LS į paviršių, rizikuotų susideginti E.Masiulio bylos liepsnose“, – LRT.lt kalbėjo I.Makaraitytė.
Jos žodžiais, kol E.Masiulio byloje bus nesudėti visi taškai, krizė šią partiją persekios kaip šešėlis.
„Neaišku, kiek dar yra partijos narių, susijusių su E.Masiulio byla. Gal dar daugiau kas išlys. Man atrodo, LS yra įjungę budėjimo režimą – jie nori proveržio, bet to neleidžia daryti byla. Kai prasidės teismai, manau, liberalams bus daroma didžiulė žala“, – sakė politikos apžvalgininkė.
Konservatoriai jau nori į koaliciją su „valstiečiais“?
Savo ruožtu TS-LKD prieš savaitę perrinko savo pirmininku Gabrielių Landsbergį. Tiesioginiuose partijos pirmininko rinkimuose jį palaikė 62 proc. partijos narių.
Praėjusią savaitę įvyko neskelbtas premjero Sauliaus Skvernelio ir G.Landsbergio susitikimas. Jo metu, pasak paties G.Landsbergio, buvo aptarti du klausimai – S.Skvernelio dalyvavimas artėjančiame konservatorių suvažiavime bei „įspūdžiai iš „Eurovizijos“ atrankos.
Politologas M.Jastramskis teigia, jog G.Landsbergio susitikimas su vienu populiariausių politikų Lietuvoje yra būdas pagerinti ir partijos įvaizdį: „Galima parodyti, kad nesi arogantiškas ir esi su populiariu.“
Tačiau, pasak M.Jastramskio, konservatoriai turi sisteminę problemą – į juos dauguma žmonių žiūri neigiamai.
Sociologas V.Gaidys taip pat teigia, jog susitikimas su populiariu S.Skverneliu gali atnešti konservatoriams naudos. „Pamenu 1999-uosius – Rolando Pakso triumfo dienas.
Kažkur koridoriuje jis praėjo pro Liberalų sąjungą – iškart pakilo jos reitingas. Šiuo atveju, manau, svarbu, kad demonstruojama ne arogancija ar pasipūtimas, kuris gal kartais būdavo. Atvirumas G.Landsbergiui yra naudingas. Man atrodo, konservatoriai patys nori būti antrojo pasirinkimo partija, už kurią galėtų balsuoti kitų partijų rinkėjai“, – kalbėjo V.Gaidys.
Tačiau, pasak M.Jastramskio, konservatoriai turi sisteminę problemą – į juos dauguma žmonių žiūri neigiamai.
„Netgi konservatorių rinkėjai kartais į kitas partijas žiūri geriau nei tų partijų rinkėjai žiūri į konservatorius. Faktas tas, kad jie turi ilgalaikę įvaizdžio stigmą. Dalis žmonių atsimena kolūkius ar „Mažeikių naftą“ ir tai sunku išmušti, turi pasikeisti kartos. Iš kitos pusės, jie negali užsisklęsti ir sakyti, kad yra vienintelė partija ir su niekuo negalėtų eiti į koaliciją.
Jei visą laiką išbus opozicijoje, bus praėję jau 8 metai. Galbūt bandoma kalti pleištą tarp „valstiečių“ lyderių, tikimasi, kad ši partija skils. Koalicijos formavimo pradžioje konservatoriai prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą buvo nusiteikę vienareikšmiškai neigiamai, o dabar randa žmonių, su kuriais gali kalbėtis. S. Skvernelis yra vienas tokių“, – LRT.lt dėstė M. Jastramskis.