Tai BNS antradienį patvirtino Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.
„Mano akimis, vaizdas yra gana liūdnas, nes matome, kad dauguma į kolegijos patekti pageidavusiųjų jas rašė kaip atsarginį variantą. Šiame etape dalyvavo beveik 12,4 tūkst. studentų ir yra beveik 2 tūkst. neišdalytų krepšelių. Technologijos moksluose jų liko apie 40 proc. (...) Praktiškai bet kas deklaravęs gauna finansavimą ir su labai žemais balais“, – teigė P.Žiliukas.
Jo nuomone, dėl šių nepadalytų krepšelių turėtų spręsti Švietimo ir mokslo ministerija, jie galėtų būti išdalyti universitetams.
Labiausiai pasisekė, pasak P.Žiliuko, Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai (LAJM) ir Šiaulių kolegijai (ŠK), kuriose į valstybės finansuojamas vietas įstojo daugiau pirmakursių nei pernai: LAJM – pernai 265 studentai, o šiemet apie 280, ŠK – pernai 455, o šiemet apie 500.
Visos kitos kolegijos pirmakursių surinko mažiau nei pernai. Labiau nepasisekė Žemaitijos kolegijai (ŽK) ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai (KMAIK), nes abi šios kolegijos surinko perpus mažiau pirmakursių nei praėjusiais metais: ŽK – pernai 468, o šiais metais apie 200, KMAIK – pernai 270, šiais metais apie 130.
„Pagaliau visuomenė parodė savo nuomonę, kad vis dėlto universitetinis išsilavinimas yra vertybė ir kolegijų burbulas yra išpūstas, nes jų tinkas labai platus ir jam skirta daug dėmesio, bet vis dėlto nepaklausus. Pagrindinė misija, kuri joms skirta, t. y. tarnauti darbo rinkai, nepasitvirtino“, – teigė P.Žiliukas.
Iš viso į aukštąsias mokyklas stojo 36 991 pageidaujančiųjų. Į valstybės finansuojamas vietas universitetuose pateko 11 566 asmenų.
Kiek studentų priimti į mokamas vietas, sprendžia kiekviena aukštoji mokykla atskirai. Šiais metais bendrajame priėmime dalyvauja 20 universitetinių aukštųjų mokyklų ir 24 neuniversitetinės aukštosios mokyklos.
