Į kampą užspeista Vilniaus teisėja Inga Štuopienė ginasi atakuodama: reikalauja drausmės bylų ir dabartiniam savo vadovui, ir buvusiai vadovei.
Sostinėje daugybę metų, regis, uoliai dirbanti teisėja I.Štuopienė jaučiasi taip, kad apie kilimą karjeros laiptais jai neverta nė pasvajoti. Patyrusi 44 metų teisininkė įsitikinusi, kad žemiausios instancijos teisme ją tarsi prirakino institucijų vadovai, dėl tam tikrų priežasčių žiūrintys į ją galbūt pernelyg kritiškai.
Iš nevilties ir profesinių ambicijų I.Štuopienė ryžosi dar neregėtam žingsniui, kurį dalis Temidės tarnų bendruomenės greičiausiai vertins kaip akibrokštą – apskundė iškart tris aukšto rango teisėjus, iš kurių du (Marijus Kursevičius ir Loreta Braždienė) šiuo metu eina teismų pirmininkų pareigas.
Iš nevilties ir profesinių ambicijų teisėja I.Štuopienė ryžosi neregėtam žingsniui.
I.Štuopienę klampinanti ir kelią į aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismą užkertanti istorija prasidėjo kaip tik tada, kai Apylinkės teismui vadovavo būtent L.Braždienė – ši teisininkė dabar jau tapusi Vilniaus apygardos teismo pirmininke.
Yra ir dar du teisėjai, dėl kurių pareiškimus dabar gavo tiek Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK), tiek Teisėjų taryba (TT). Tai po L.Braždienės paaukštinimo vadovauti Vilniaus miesto apylinkės teismui pradėjęs M.Kursevičius ir Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigas iki L.Braždienės atėjimo užėmęs Vytautas Zelianka.
„Etikos kodeksas teigia, kad teisėjai privalo vadovautis solidarumo principu, kuris reikalauja, kad teisėjai tarpusavio santykius grįstų pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu ir mandagumu. Jie turi padėti vienas kitam darbinėje veikloje, keistis įgyta patirtimi ir žiniomis, padėti vienas kitam apsiginti nuo šmeižto žiniasklaidoje, neadekvačios kritikos ar profesinio diskreditavimo.
Man labai gaila, tačiau aš turiu kreiptis į Teisėjų tarybą, prašydama apginti mane nuo neetiško, ir būtent šiam Teisėjų etikos kodekso principui prieštaraujančio, mano kolegų elgesio. Prašau apginti mane nuo teismo pirmininkų savivalės ir persekiojimo“, – rašoma TEDK gautame teisėjos I.Štuopienės rašte.
Prašau apginti mane nuo teismo pirmininkų savivalės ir persekiojimo.
Išliedama profesines nuoskaudas, I.Štuopienė Teisėjų etikos ir drausmės komisijai prirašė net 35 puslapius. Toliau – priedai, kurių vien sąrašą sudaro 31 punktas.
Jei mėgintume pamatuoti ir priedų bendrą apimtį, dokumentų puslapius turėtume skaičiuoti šimtais: tai įvairūs protokolai, išvados, išklotinės, elektroninio susirašinėjimo kopijos.
Tuo metu I.Štuopienės kreipimasis į Teisėjų Tarybą sutilpo vos į tris puslapius (nekalbant apie 25 punktus, kuriuose išvardinti šimtus puslapių užimantys priedai). Tačiau į TT jos išsiųstas dokumentas labai atviras.
Dalis kolegų su I.Štuopiene net nesisveikina, tikriausiai bijodami užsitraukti vadovybės nemalonę.
Mobingo auka – šiuo terminu I.Štuopienė įvertina savo tarnybinę ir asmeninę padėtį. Dalis kolegų su ja esą net nesisveikina, tikriausiai bijodami užsitraukti vadovybės nemalonę. Nekalbant apie kvietimus į kolektyvo renginius, kurių ši teisėja teigia nesulaukianti. Per susirinkimus, kaip ji pati rašo, jai uždrausta kalbėti. O kai dabartinis teismo pirmininkas nori jai ką nors pasakyti, I.Štuopienės teigimu, kviečiasi ne pačią teisėją, o jos padėjėją.
Kalbant paprastai, I.Štuopienė iš savo kolegų pasigedo etiško požiūrio, solidarumo ir palaikymo. Nors tokia nuoskauda gali skambėti kaip emocija, teisininkų pasaulyje toks kolegų atstūmimas turi griežtas profesines, socialines ir finansines pasekmes. Negaudama palankaus kolegų įvertinimo, I.Štuopienė negali nė pasvajoti apie paaukštinimą.
Sudarė komisiją, ieškojusią teisėjos pažeidimų
Nuo ko viskas prasidėjo? 2017 m. gegužės 2 dieną tuometė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L.Braždienė priėmė įsakymą „Dėl komisijos sudarymo teisėjos Ingos Štuopienės veiklai patikrinti“.
Jau įsakymo pavadinimas nežadėjo nieko gera, o ir dėmesys teisėjai parodytas išskirtinis: tokie asmeniniai patikrinimai teismuose – itin reti.
Teismo sudaryta komisija ėmėsi I.Štuopienės nuodėmių paieškos. Ir rado.
Išvadoje buvo nurodyta, jog esama neigiamų tendencijų I.Štuopienės darbe organizaciniu požiūriu ir bendravimo kultūroje su personalu.
Vėluojanti posėdžių pradžia, per dažnai atidėliojami teismo sprendimų paskelbimai, papildomu darbu (o tuomet ir viršvalandžiais) apkraunamos posėdžių sekretorės bei padėjėjos. Tokių priekaištų tikrintojai pažėrė I.Štuopienei.
Taip pat ji susilaukė kritikos už tai, kad per vieną posėdį 2015-ųjų birželį pakeltu tonu, galbūt netgi su ironija, priekaištavo sekretorei, jog neprisaikdintas vienas proceso dalyvis.
Lydi neigiamo vertinimo šleifas
I.Štuopienei nepalankios veiklos patikrinimo išvados tiesiogiai jai nepakenkė, tačiau jos būdavo turimos omeny kaskart, kai užeidavo kalba apie galimą šios teisininkės paaukštinimą.
2018 m. vasario 10-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas M.Kursevičius surašė dokumentą, pavadintą „Nuomonė apie teisėjos Ingos Štuopienės asmenines savybes, svarbias aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigoms užimti“. I.Štuopienei teko tie patys epitetai: vėluojanti, neorganizuota, nepagarbi.
Kiek anksčiau, 2017 m. sausio 23 d., Teisėjų etikos ir drausmės komisija svarstė, bet atsisakė kelti drausmės bylą teisėjai I.Štuopienei, tačiau sprendime pažymėjo, kad jos elgesys nagrinėjant konkrečią baudžiamąją bylą (Nr.1-115-827/2017) nebuvo visiškai nepriekaištingas – teisėja nesusilaikė nuo nereikšmingų replikų, vėlėsi į diskusijas, kartais prarasdavo kantrybę, posėdžio metu pakeldavo balsą.
Pabrėžia konfliktiškumą
Sykį I.Štuopienė pamėgino ištrūkti iš žemiausios grandies teismo sostinėje žvalgydamasi į Kauno apygardos teismo teisėjų postus. Tačiau ir tuomet kolegų palaikymo ji nesulaukė.
Viena vertus, teisėja atrodo labai rami, net lėta, kita vertus, pasitaiko teisėjos aštrių, nemandagių pasisakymų proceso dalyviams, kolegoms.
Atvirkščiai, tuometinis Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V.Zelianka 2016 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje apie šios teisėjos profesinę veiklą ir asmenines savybes nurodė, jog „apie teisėjos asmenines savybes turima informacija yra gana prieštaringa. Viena vertus, teisėja atrodo labai rami, net lėta, kita vertus, turimi žodiniai nusiskundimai dėl pasitaikančių teisėjos labai aštrių, nemandagių pasisakymų proceso dalyviams arba kolegoms ir teismo darbuotojams, dėl konfliktiškumo santykiuose su Vilniaus miesto apylinkės teismo administracija verčia į teisėjos charakterio bruožus žiūrėti atidžiau“.
Teisėja: išvada tendencinga, siekiant pažeminti
I.Štuopienė ryžosi nebetylėti ir dabar, kai kreipėsi iškart į dvi teisėjų institucijas (TEDK ir TT), pareiškė: tai tikrovės neatitinkantys ir šmeižikiški teiginiai.
I.Štuopienės vertinimu, jos veiklos vertinimo išvada ir pats patikrinimas buvo tendencingi, neobjektyvūs, šališki ir atlikti bei surašyti turint tikslą „sumenkinti ir pažeminti mane kaip asmenį ir kaip teisėją, siekiant pavaizduoti mane ir mano gebėjimus dirbti šį darbą neigiamai, kuo blogiau, sudaryti apie mane nuomonę, kad aš visiškai nesugebu organizuoti savo ir komandos darbo, kad iš esmės mano pareigų atlikimas yra netinkamas, balansuojantis ant profesinės kompetencijos ir teisėjo etikos ribos“.
Dabar teisėja siekia, kad už „tendencingus, šmeižikiškus, nekolegiškus, nesąžiningus“ savo poelgius visi trys teisėjai (M.Kursevičius, L.Braždienė ir V.Zelianka) atsakytų: „šiems teisėjams turi būti iškelta drausmės byla ir jie patraukti drausminėn atsakomybėn, jiems turi būti taikomos drausminio poveikio priemonės.“
Pareiškimo autorė pamėgino ir konkrečiau motyvuoti, kur įžvelgė neatitikimus su teisėjų etikos reikalavimais: „Pažeista teisėjo pareiga vadovautis solidarumo principu, kuris reikalauja teisėjų tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu ir mandagumu, padėti vienas kitam darbinėje veikloje, keistis įgyta patirtimi ir žiniomis (Lietuvos Respublikos (LR) teisėjų etikos kodekso 16 straipsnio 1 punktas, 2 punktas), pažeistas pareigingumo principas, reikalaujantis nepažeisti kitų teisės aktų, savo pareigas atlikti nepriekaištingai, profesionaliai, dalykiškai (LR teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 1 punktas ir 3 punktas), taip pat pažeista pareiga vadovautis padorumo principu, t. y. darbinėje veikloje elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai ir garbingai (LR teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 3 punktas).“
Teismų vadovai: situaciją spręs Teisėjų taryba
Paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją, apylinkės teismo pirmininkas M.Kursevičius ketvirtadienį teigė su prašymu kelti jam bylą nesusipažinęs, todėl negalintis pateikti jokių vertinimų.
„Jeigu išties toks prašymas pateiktas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai bei Teisėjų tarybai, neabejoju, kad šios teismų savivaldos institucijos išsiaiškins situaciją ir pateiks atsakymus į teisėjos prašyme keliamus klausimus, kurie, manau, bus paviešinti ir žiniasklaidai bei visuomenei“, – 15min teigė M.Kursevičius.
Neabejoju, kad teismų savivaldos institucijos išsiaiškins situaciją ir pateiks atsakymus į teisėjos prašyme keliamus klausimus, kurie bus paviešinti ir visuomenei.
Dėl komentarų 15min kreipėsi ir į Vilniaus apygardos teismą, kuriam L.Braždienė vadovauja, o trečiasis minimas teisininkas V.Zelianka pastaruoju metu dirba paprastu Civilinių bylų skyriaus teisėju. Iš Apygardos teismo 15min raštu buvo pateiktas toks paaiškinimas:
„Teisėjų taryba yra gavusi teisėjos I.Štuopienės pareiškimą. Paprastai tokiais atvejais sudaroma komisija, kuri įvertina pareiškime nurodytas aplinkybes ir teikia išvadą. Numatyta, kad Teisėjų tarybos posėdis vyks kovo 29 dieną. Manome, kad yra tikslinga sulaukti komisijos išvados rezultatų, apie kuriuos būtinai būsite informuoti.“
Nacionalinėje teismų administracijoje 15min sužinojo, kad šį penktadienį iš tiesų numatoma svarstyti I.Štuopienės iškeltą klausimą.
Tiesa, penktadienio Teisėjų tarybos darbotvarkėje tokio konkretaus punkto nėra. Reikalas priskiriamas „organizacinių klausimų“ kategorijai, kurie nedetalizuojami.
Papildyta po Teisėjų tarybos posėdžio: Teisėjų taryba penktadienį nusprendė, kad I.Štuopienės iškeltų klausimų pirmiausiai turėtų imtis Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kurios posėdis numatytas balandžio pabaigoje.
TT narius iš vėžių kiek išmušė tai, kad I.Štuopienė paraleliai kreipėsi į dvi atskiras institucijas – TT ir TEDK.
„Pradinis prašymas yra pateiktas TEDK – tai gal ir duokim jiems žalią šviesą pirmiausiai“, – šiandienos posėdyje kolegoms pasiūlė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus.
Teisėjų etikos ir drausmės komisijai perduota I.Štuopienės prašymo medžiaga sudaro apie 300 puslapių: įsigilinti reikia laiko.
„Klausimas irgi, matyt, be galo svarbus“, – reziumavo Teisėjų tarybos posėdžiui pirmininkavęs Algimantas Valantinas.
