Į šią poziciją taip pat pretendavo Apeliacinio teismo teisėjas Alenas Piesliakas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Audra Hadrovska, Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus ir M.Romerio universiteto Teisės fakulteto docentai Gintautas Danišauskas bei Andrius Nevera.
Komisija šįkart vykdė atranką tiek į nuo liepos 5 dienos atsilaisvinusią LAT teisėjos Janinos Januškienės poziciją, tiek į dar vieną, nuo kitų sausio 8 dienos atsilaisvinančią, poziciją.
Tris kandidatus Atrankos komisija pateiks prezidentui Gitanui Nausėdai, tačiau jis nėra saistomas komisijos išvados ir gali LAT teisėju skirti ne tik vieną iš geriausiai įvertintų kandidatų.
Iki šiol kandidatą į LAT teisėjus atrinkdavo prezidentas, kreipdavosi patarimo į Teisėjų tarybą ir tuomet teikdavo kandidatūrą Seimui.
Pagal nuo balandžio pirmosios įsigaliojusius Teismų įstatymo pakeitimus, kandidatų į Aukščiausiojo teismo teisėjus atranką vykdo Atrankos komisija.
Teisėjų Atrankos komisiją sudaro septyni žmonės, keturis iš jų skiria prezidentas, tris – Teisėjų taryba. Teisėjų tarybos nariai negali tuo pačiu metu būti ir Atrankos komisijos nariais.
Atrankos komisijai įvertinus visus kandidatus, vieną ar kelis iš jų komisija motyvuotai rekomenduoja prezidentui.
LAT teisėjus prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas.
Aukščiausiojo teismo teisėju gali tapti teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba teisinio pedagoginio darbo stažą.
Šiuo metu taip pat vykdoma atranka ir į LAT pirmininko poziciją. Rugsėjį į ją norintys pretenduoti teisėjai galėjo pateikti savo kandidatūras, jos perduotos Prezidentūrai, kuri turi nuspręsti, ar tęsti atrankos procedūrą, ar atnaujinti sąrašo sudarymo etapą.
Prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė anksčiau BNS yra sakiusi, kad Prezidentūra ketina iš naujo kviesti teisėjus pretenduoti tapti Aukščiausiojo Teismo pirmininku, tačiau sprendimą žadėjo skelbti tik užpildžius laisvas teisėjų pozicijas.
Prezidentūros sprendimas paskelbti atranką į LAT pirmininko poziciją, nesant pilnam šio teismo teisėjų korpusui, sulaukė kritikos iš kai kurių teisininkų ir politikų. Sprendimo oponentai teigia, kad jis prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek Teismų įstatymui, kuriuose įtvirtinta, kad LAT pirmininkas skiriamas iš visų paskirtų šio teismo teisėjų.
Šis teismas pirmininko neturi nuo praėjusių metų rugpjūčio 31 dienos, kai įsigaliojo Seimo sprendimas iš šių pareigų atleisti Rimvydą Norkų. Jis išvyko dirbti į Europos Sąjungos teisingumo teismą Liuksemburge.
Pavasarį G.Nausėda siūlė į šias pareigas skirti LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Sigitą Rudėnaitę, tačiau parlamentarai atmetė jos kandidatūrą. Šiuo metu ji LAT vadovauja laikinai.
