Ekspertų grupei vadovavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė sakė galinti pasakyti tik tiek, kad vienas iš siūlymų yra parengti išsamų leidinį įvairiomis kalbomis.
„Pateikėm, bet tai konfidenciali medžiaga ir priklauso nuo Vyriausybės, kaip ji ją įvertins. Neturime teisės pasakyti, ką mes pasiūlėme“, – BNS pirmadienį sakė T.B.Burauskaitė.
„Viską, kas susiję su žalos paskaičiavimu, atlyginimu, argumentacija, mes siūlome sudėti leidinį įvairiomis kalbomis. Būtų gerai, kad vienoje vietoje būtų tarptautiniu požiūriu pateikta mūsų istorija, ypač pradžioje, kai buvome okupuoti, aneksuoti“, – kalbėjo centro vadovė.
Pasak jos, komisija mano, kad jai būtų prasminga tęsti darbą, bet dėl to turi nuspręsti Vyriausybė.
„Mūsų komisijos nuomone, komisijai verta dar padirbėti“, – sakė T.B.Burauskaitė.
Vyriausybė gegužės pabaigoje nutarė sudaryti specialią komisiją parengti derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą.
Šeštadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, jog Lietuva turėtų reikalauti iš Rusijos atlyginti okupacijos metu padarytą žalą.
Joje taip pat dirbo Užsienio reikalų, Teisingumo, Kultūros ministerijų atstovai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis, istorikas Algimantas Kasparavičius, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorė Virginija Čijunskienė, Tarptautinės komisijosnacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neseniai teigė, kad jis per savo kadenciją okupacijos žalos atlyginimo klausimą Rusijos pusėje yra kėlęs šešis kartus, ir visus kartus buvo atsakyta negatyviai.
Šeštadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, jog Lietuva turėtų reikalauti iš Rusijos atlyginti okupacijos metu padarytą žalą.
BNS užsakymu bendrovės RAIT apklausoje į klausimą, ar Lietuva turėtų, ar neturėtų reikalauti atlyginti okupacijos žalą, teigiamai atsakė 54 proc. respondentų.
41 proc. apklausos dalyvių į minėtą klausimą atsakė neigiamai, o 5 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė. Gegužės 30 – birželio 10 dienomis apklausta 1012 Lietuvos gyventojų, kurių amžius yra nuo 15 iki 74 metų.
Sovietų Sąjunga Lietuvą okupavo 1940 metais, po ultimatumo pasiųsdama į šalį per 150 tūkst. Raudonosios armijos karių. Okupacijos pradžioje Lietuva patyrė didelių gyventojų nuostolių – į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. žmonių, fronte žuvo 25 tūkst. gyventojų, taip pat žuvo per 20 tūkst. okupacijai besipriešinusių rezistentų ir jų rėmėjų.
Sovietų okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą Lietuva iškėlė iškart, kai paskelbė nepriklausomybę 1990 metais. Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo surengtame gyventojų referendume.
