Priminsime, kad praėjusią savaitę Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, atsižvelgdama į visuomenės pasipiktinimą ir Kauno miesto mero kreipimąsi dėl smarkiai pakeisto pastato Laisvės al. 90 išvaizdos, sudarė laikinąją komisiją.
Jos nariai turės nustatyti, ar rekonstruojant pastatą atlikti ir suplanuoti darbai atitinka teisės aktus, įvertins kultūros paveldo vertybei padarytą įtaką bei atsakingų institucijų veiksmus, susijusius su atliekamais darbais. Savo išvadas ir pasiūlymus, kaip spręsti situaciją, komisija ketina pateikti kovo 21 dieną.
Jeigu kurie nors mums pavaldūs pareigūnai priėmė sprendimus, davusius tokį rezultatą ir, savaime suprantama, pažeidė teisės aktus, tai tikrai bus sprendžiamas jų atleidimo iš darbo klausimas
„Tai, kas atsitiko, yra baisu. Tokių objektų neturėtų būti, su kultūros paveldu taip neturėtų būti elgiamasi. Tai – situacija, kada toliau negalima kentėti. Departamentas pasiryžęs išnagrinėti šį klausimą iki galo. Jeigu kurie nors mums pavaldūs pareigūnai priėmė sprendimus, davusius tokį rezultatą ir, savaime suprantama, pažeidė teisės aktus, tai tikrai bus sprendžiamas jų atleidimo iš darbo klausimas. Architektai, kurie šį objektą projektavo, bus svarstomi Atestacinėje komisijoje. Jos išvados lems, ar šie žmonės ateityje turės teisę projektuoti objektus kultūros paveldo zonose. Turime padaryti viską, kad tokia situacija nepasikartotų ne tik Kaune, bet ir kitur Lietuvoje“, – sakė laikinąjai komisijai vadovaujantis Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.
Ministerija jau rado pažeidimų
Pirmajame komisijos posėdyje apsikeista asmenine nuomone apie Laisvės alėjos 90-ajame name atliekamą rekonstrukciją, nariai pasikeitė turima medžiaga – architektūriniais planais, detaliuoju planu, statybų leidimų kopijomis. Visi dokumentai bus išnagrinėti per savaitę iki kito posėdžio. Per tą laiką Statybos inspekcija dar kartą įvertins pastate atliekamus darbus – inspektoriams pavesta nustatyti, ar dabartinė pastato būklė atitinka projektą.
Tačiau kai kurie pažeidimai jau aiškūs. Kultūros ministerijos požiūriu, Naujamiesčiui, kaip kultūros vertybei, padaryta neigiama įtaka.
„Pastatas suprojektuotas atskirai nuo aplinkos. Tai – neigiamas dalykas. Be to, departamento Kauno teritorinio padalinio išduotos sąlygos pastato rekonstrukcijai yra kontraversiškos. Dviejose pastraipose teigiama skirtinga informacija: vienoje – kad reikėtų išsaugoti frontoną, kurio, kaip dabar matome nėra. Be to, nekalbama apie stiklą – kaip vyraujančią medžiagą, apie tokius tūrius, kurie yra dabar, taip pat. Antroje pastraipoje teigiama priešingai: rašoma, kad reikėtų ieškoti galimybės (taigi, tai jau ne būtinybė, bet galimybė) išsaugoti frontoną“, – kalbėjo Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė Ruginė Balkaitė.
Kritikavo vieni kitus
Išsakydami asmeninę nuomonę apie Laisvės alėjoje baigiamą statyti svetimkūnį iš stiklo posėdyje dalyvavę Kauno miesto savivaldybės valdininkai, architektai bei kitų institucijų atstovai kritikos strėles laidė vieni į kitus.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio direktorė Irena Vaškelienė pabrėžė, jog savo kaltę dėl nevykusios pastato išvaizdos turėtų prisiimti ne tik paveldosaugininkai, bet ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET).
Tuo metu architektai priminė, jog ši taryba – tik patariamasis balsas, nepriimantis galutinių sprendimų dėl objektų statybos ar rekonstrukcijos.
„Aišku, KAUET galėjo būti griežtesnis, bet įtakos jų išvadoms galėjo turėti ir tai, kad tarybai buvo pristatytas viso kvartalo projektas. Stiklinis antstatas tebuvo tik fragmentas. Asmenine mano nuomone, už dabartinę pastato išvaizdą, kuri yra architektūros klaida, atsakingas projekto autorius. Nieko nebuvo „netyčia“. Tai – Juozaičio (architekto Virginijaus Juozaičio – aut. past.) klaida“, – sakė architektas Audrys Karalius.
Itin aršios kritikos savo pavaldiniams susilaukusi I.Vaškelienė pabrėžė, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, kad pastato statybas kontroliavę paveldosaugininkai būtų padarę pažeidimų.
„Mano nuomone, šiuo projektu nėra pažeistos tuo metu nustatytos vertingosios savybės. Kita kalba apie architektūrinę išvaizdą. Bet tai jau reglamentuoja Statybos įstatymas. Taigi, tai – ne mūsų kontrolės ribose“, – sakė I.Vaškelienė.
Nėra uždrausta naudoti kontrasto principą. Jis yra įtvirtintas konvencijose ir visose paveldosaugos nuostatose.
Kalbėdama apie daug diskusijų ne tik tarp specialistų, bet ir visuomenės sulaukusio pastato architektūrinę išvaizdą, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovė atkreipė dėmesį į tai, kad daugelyje pasaulio šalių senieji autentiški pastatai sėkmingai atnaujinami kontrasto principu.
„Mums pavyko įtikinti savininką geranoriškai atstatyti sugadintą, perstatytą patį pastatą iki 2 aukšto karnizų. Tai puiku, nes žmogus eidamas mato istorinį autentišką fasadą. Be to, negalima sakyti, kad uždrausta naudoti kontrasto principą. Jis yra įtvirtintas konvencijose ir visose paveldosaugos nuostatose. Pasaulio ekspertų nuomone, kiekvienas laikas turi teisę gyvuoti, juo labiau urbanistinėje terpėje. Kita kalba, kaip tai padaryta, koks santykis, mastelis. Tačiau tai jau priklauso nuo architekto išmonės“, – pastebėjo Kultūros paveldo departamento atstovė.
Kitame laikinosios komisijos posėdyje turėtų dalyvauti pastato rekonstrukcijos projekto autorius Virginijus Juozaitis bei pastato savininkas. Antrasis komisijos posėdis suplanuotas kovo 15 dieną,
