„Ką tik mūsų sprendimą mes išsiuntėme prokurorui kompiuteriniais informaciniais kanalais ir todėl šiandien aš galiu jums pranešti, kad mūsų sprendimas yra toks – nepriimti svarstyti prokuroro kreipimosi dėl to, kad jo kreipimesi iškelti klausimai nėra mūsų komisijos kompetencijos sritis“, – sakė J.Raguckienė.
Mes negalime teikti ekspertų išvadų. Mūsų komisija yra ginčų nagrinėjimo komisija, – aiškino J.Raguckienė.
Anot jos, komisijos kompetencijai nepriskirta teikti ekspertų išvadų pagal Baudžiamąjį kodeksą.
„Mes negalime teikti ekspertų išvadų. Mūsų komisija yra ginčų nagrinėjimo komisija, (...) mes, deja, prokuroro kreipimesi nematėme ginčo objekto. Tačiau galvojame, kad galėtume tokį kreipimąsi svarstyti, jeigu prokuratūra ginčytų įslaptinimo žymą kalbant apie minimą pažymą“, – aiškino J.Raguckienė.
Anot jos, prokuroras taip pat galėtų kreiptis į VSD ekspertų komisiją, kad ši pateiktų išvadą dėl slaptumo žymos nustatymo pagrįstumo.
Užsienio reikalų ministerijos kanclerės J.Raguckienės teigimu, prokurorai Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimą gali ginčyti.
Į komisiją dėl slaptumo grifo kreipėsi tyrimą dėl slaptos informacijos paviešinimo kontroliuojantys prokurorai. Jie teigia nustatę, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo, tačiau tikina, kad kvalifikuoti veiką bus galima tik gavus komisijos išvadą.
Tyrimas dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente pradėtas spalio 31 dieną, jį atlikti pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Tyrimas pradėtas, kai BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.
