Vicemeras Gintautas Paluckas BNS sakė, kad tokią komisiją planuojama suformuoti kitą savaitę. Pirmajame posėdyje bus svarstoma penkių žingsnių programa, kurioje numatomos priemonės, apimančias romų švietimą, apgyvendinimą, įsidarbinimą, kovą su prekybą narkotikais.
„Tai yra narkotikų pasiūlos mažinimas, narkotikų tiekimo tinklų sutvarkymas – čia daugiau policijos vaidmuo. Paklausos mažinimas – per priklausomybių centrus galbūt metadono, reabilitacijos programų atnaujinimas.
Taip pat yra švietimo klausimai, kad visi romų vaikai eitų į mokyklą, į darželius, lietuviškai gerai išmoktų, pradžiai gautų socialinių pedagogų pagalbą, integruotųsi į švietimo tinklą. Užimtumo programa – tai galbūt socialinis verslas, kitos programos, kad galėtų romų atstovai pradėti dirbti, formuoti profesinę kvalifikaciją, kažkokių verslu užsiimti – iš jų pačių yra įdomių pasiūlymų“, – BNS ketvirtadienį sakė vicemeras.
Iš nugriautų statinių – į savivaldybės butus
Šiuo metu savivaldybė yra teismo sprendimais įpareigota griauti devynis nelegalius statinius tabore. Tačiau, anot G.Palucko, tai daryti „būtų nežmoniška“, kol nebus sutarta su čia gyvenančiomis šeimomis dėl jų iškeldinimo.
Svarstoma, jog nelegalių statinių gyventojams būtų suteikiami savivaldybės butai, tačiau mainais už tai šeimos turėtų įsipareigoti dalyvauti minėtoje programoje, neplatinti kvaišalų, leisti vaikus į mokyklą, patys aktyviai ieškotis darbo ar imtis legalaus verslo.
„Jei jie dalyvauja visa apimtimi programoje – gyvena savivaldybės būste. Jei nedalyvauja – negyvena, turi alternatyvą gyventi toliau tabore ar kraustytis kažkur pas gimines (...). Jei patys kategoriškai atsisako, visada yra alternatyva gyventi tabore, kur šalia prekiaujama narkotikais. Bet čia yra vienas kelias – galų gale pagaus policija ir uždarys į kalėjimą“, – sakė G.Paluckas.
Jis atkreipė dėmesį, kad „taboras nėra tik narkotikai“ ir jame gyvena šeimų, kurios nenori jungtis į kvaišalų platinimo tinklą bei nori iš šio uždaro rato ištrūkti. Tačiau jie neturi darbo ir kvalifikacijos, vaikams sunku integruotis mokyklose dėl kalbos barjero. Būtent į tokias šeimas ir būtų nukreiptas savivaldybės darbas.
Jis atkreipė dėmesį, kad „taboras nėra tik narkotikai“ ir jame gyvena šeimų, kurios nenori jungtis į kvaišalų platinimo tinklą bei nori iš šio uždaro rato ištrūkti.
G.Paluckas priminė, kad kelerius metus Vilniaus priklausomybės ligų centras kartu su policija vykdė tikslinę metadono programą: surinkdavo į taborą atvykstančius nuo kvaišalų priklausomus asmenis, juos įtraukdavo į metadono bei reabilitacijos programas. Tačiau ši programa nebevykdoma trūkstant valstybės finansavimo.
„Jei neklystu, apie trečdalis narkomanų visiškai reabilitavosi, grįžo į visuomenę, kas svarbiausia – susirado darbą, o nusikalstamumas toje teritorijoje ženkliai mažėjo. Tai buvo pilotinė programa, kainavo nedaug, ji pasiteisino. O dabar visi skėsčioja rankomis – kodėl nevyksta toliau? Niekas neranda atsakymo. Tiesiog ji iškrito finansuojamo krepšelio“, – reziumavo vicemeras.
Įsitrauks ir opozicija
Į komisija taboro problemoms spręsti ketinama deleguoti tiek valdančiųjų, tiek opozicinių Vilniaus frakcijų narius, joje turėtų veikti ne tik savivaldybės administracijos, bet ir policijos, kitų institucijų atstovai.
Komisijai turėtų vadovauti G.Paluckas. Planuojama, kad darbą komisija galėtų pradėti dar rugpjūtį.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 2100 čigonų.