Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad neramina sankcijų apėjimo masto augimas ir tam skiriamas pasaulio žiniasklaidos dėmesys.
„Esame sunerimę pastebėję reikšmingą tarptautinių sankcijų apėjimo masto didėjimą, reeksportą, siejamą su Rusijos Baltarusijos rinkomis ir sankcijos vengimo tipologijas, kuriose dalyvauja Lietuvos verslas. Į tai, kad Lietuva tapo viena iš tokių subjektų, jau tam tikros užsienio žiniasklaidos kompanijos (...) atkreipė dėmesį, informacija sklinda“, – posėdyje trečiadienį sakė komiteto pirmininkas K.Starkevičus.
Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ministerijų, taip pat Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovai komitete apsikeitė informacija apie galimą Lietuvos išnaudojimą sankcijoms apeiti.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, eksportas į Rusiją labai sumažėjo, tuo metu į Kirgiziją, Kazachstaną ir Armėniją, Sakartvelą, Tadžikistaną – išaugo.
Anot K.Starkevičiaus, tai rodo, kad iš Lietuvos išvažiuojančios prekės gali pasiekti Rusiją.
„Tas tranzitinių srautų išaugimas irgi rodo, kad vis dėlto pasiekia naudos gavėją – Rusiją (...) Tarptautiniame kontekste irgi nekaip atrodome, kai išgirstame Lietuvos vardą, kad Lietuva yra viena iš tokių tranzitinių šalių, kurios padeda, kad tos prekės pasiektų būtent per kitas trečiąsias šalis, kurios yra aplink Rusiją, tą pačią Rusiją“, – kalbėjo K.Starkevičius.
LBA viceprezidentas Aidas Budrys posėdyje sakė, kad sankcijų kontrolę didintų jas apeinančių verslų viešinimas bei neišvengiamos bausmės: „Turbūt viskas susiję su viešumu ir su tų pažeidėjų bausmės neišvengiamumu“.
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė sako, kad sankcijų apėjimo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kurios turi sienas su Rusija arba Baltarusija ,– jos kartu ragina priimti sprendimus, kurie galiotų visoje Europos Sąjungoje.
„Siekiant išvengti tų sankcijų apėjimo bendradarbiaujame su Europos Komisija, kitomis Europos Sąjungos šalimis, teikiami konkretūs siūlymai įtraukti priemones, kuriomis siekiama pašalinti spragas, sudarančias galimybes išvengti sankcijų“, – teigė J.Neliupšienė.
Anot jos, sankcijų užkardymo klausimas keliamas ne tik Europos Sąjungos, bet ir Centrinės Azijos bei Pietinio Kaukazo šalyse, kurios raginamos neprisidėti prie prekių pervežimo į Rusiją.
Seimo Ekonomikos komitetas savo sprendimą, kaip efektyvinti sankcijų kontrolę, žada priimti kitą savaitę.
„Nacionaliniai dalykai, kuriuos mes turime susitvarkyti, komitetas tikrai atviras – ar matome įstatymų pataisas, kurias galime bendromis jėgomis inicijuoti. Ir yra europinės sankcijos, jų efektyvinimas“, – sakė K.Starkevičius.
