Laiške kalbėta apie kovo pabaigoje vykusią Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos žemės ūkio rūmų bei jų atstovų Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete surengtą diskusiją „Europos Parlamento rinkimai 2019: ko tikisi ir siekia Lietuvos verslas?“, kurioje aptartos Europos Parlamento galios ES teisėkūros sistemoje bei Europos Parlamento narių iš Lietuvos veikla atstovaujant šalies ekonominiams interesams, socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės atstovų bendradarbiavimas su Europos Parlamentu bei jo nariais, taip pat dalyvavimo būsimuose Europos Parlamento rinkimuose 2019 m. gegužės mėn. svarba bei būsimi pokyčiai, Lietuvos pramonės ir verslo siekiai bei lūkesčiai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Komunikacijos departamento direktorė Asta Rinkevičiūtė 15min tikino, kad vienas iš pamatinių Lietuvos pramonininkų konfederacijos tikslų yra telkti ir stiprinti bendruomenę ir tokiu būdu prisidėti kuriant tvaresnę Lietuvos ekonomiką ir ateitį.
Tam, be visa ko, sutiko ji, būtina vadovautis ir lyčių lygybės principais. „Lygių galimybių principu vadovaujamės savo kasdienėje veikloje, taip pat vieni ar kartu su partneriais organizuodami įvairius renginius“, – sakė A.Rinkevičiūtė.
Ji pasidžiaugė, kad įžanginius ir pagrindinius pranešimus renginyje „Europos Parlamento rinkimai 2019: Ko tikisi ir siekia Lietuvos verslas?“ (kurį LPK organizuoja su EK bei dar trimis skėtinėmis verslo organizacijomis) pristato puikios ekspertės – Europos Parlamento informacijos centro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė ir Lietuvos Respublikos energetikos viceministrė Lina Sabaitienė.
„Kalbant apie renginio panelinių diskusijų dalį – joje dalyvauti ir pasisakyti organizatoriai kalbino keletą eksperčių, kurios dalyvauti negalėjo. Ekspertų paieškoms skirtas laikas buvo ribotas“, – paaiškino ji.
Pasaulinė praktika diktuoja lyčių balansą
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė 15min patikino, kad aprašyta situacija nėra ir negalėtų būti laikoma moterų diskriminacija, nes Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymai nereglamentuoja, kaip tokio pobūdžio renginiuose turėtų būti pasirenkami pranešėjai.
„Nėra jokių teisės aktų, kurie numatytų reikalavimus pranešėjų moterų skaičiui tokiuose renginiuose užtikrinti“, – komentavo M.Jurkutė.
Vis dėlto, anot jos, pasaulinė praktika rodo, kad apie pranešėjų balansą lyties požiūriu tokio pobūdžio renginiuose reikėtų pagalvoti geriau. Tikėtina, kad ir Lietuvoje turime eksperčių ir specialisčių moterų, kurios konferencijos tema galėtų ir turėtų reikiamų žinių pasisakyti.
Portale 15min, bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, startavo iniciatyva, skatinanti pastebėti ir nenumoti ranka į diskriminacijos atvejus, „Diskriminacijos radaras“. Pasijutote diskriminuojami dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos? Kreipkitės – mes jums padėsime.
