Žemės plotus kapavietėms naujosiose kapinėse, prie Darbėnų plento, kažkada užsigrobę kretingiškiai greičiausiai jų neteks. Trūkstant vietos kapams, valdžia nusprendė įvesti griežtą apskaitą visose 17 Kretingos rajone veikiančių kapinių.
Kapavietėse turi būti palaidota
Kapavietės nėra numeruojamos. Netvarkingai vedami laidojimo ir kapaviečių statinių žurnalai. Nenustatyti už netvarkomas kapavietes atsakingi asmenys. Seniūnai Kretingos administracijos direktoriui nepateikia metinių ataskaitų apie išduotus leidimus laidoti bei kapinių priežiūrą. Kai kurios kapinės nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Tokius pagrindinius pažeidimus nustatė šį rudenį vidaus auditą visose Kretingos rajono kapinėse užbaigę specialistai.
„Didžiausia problema yra tai, kad kapams trūksta vietos, o jų apskaita vykdoma aplaidžiai. Aptikome nemažai užimtų kapaviečių, tačiau jose nėra jokių žymų apie čia palaidotus žmones“, – akcentavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dalia Katauskienė.
Pagal Kretingos rajono tarybos patvirtintą tvarką, palaidojus mirusįjį, būtina įrengti jo kapo vietą žymintį ženklą, kur nurodoma velionio vardas ir pavardė, gimimo bei mirties datos. Praėjus vieneriems metams po laidojimo, turi būti suformuotos kapavietės ribos ir ji pažymėta ilgalaikiu ženklu – paminkliniu akmeniu, antkapiu, kryžiumi, skulptūra – leidžiančiu identifikuoti kapavietę.
Tačiau, pastebėjo D. Katauskienė, naujosiose Kretingos kapinėse yra ne viena dešimtis kapaviečių be jokių žymų.
Kapų žemė – valstybės
Pastebėjus nepažymėtą kapavietę, kapinių prižiūrėtojas turėtų raštu įspėti už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad sutvarkytų kapavietę. Jeigu pagal turimus duomenis nėra galimybių nustatyti atsakingo asmens, prižiūrėtojas kapavietėje turi palikti įspėjimą – įkaltą stulpą su nuorodomis.
Deja, pastebėjo D.Katauskienė, ne vieną stulpą prižiūrėtojai suranda nuniokotą ir išmestą į šiukšlyną.
„Jeigu už kapavietę atsakingi asmenys nesikreips į kapinių prižiūrėtoją ir paaiškės, kad joje išvis nieko nėra palaidota – žemės plotas užimtas savavališkai, jis privalės būti konfiskuotas, – pabrėžė D.Katauskienė. – Kapinių žemė nėra privati nuosavybė. Ne paslaptis, kad dar sovietmečiu žmonės pradėjo skubėti užsiimti kapams kuo geresnę vietą. Atseit, užsiėmiau ir – jau mano“.
Jos manymu, žmonės neteisėtai prisidarė kapaviečių, ir jeigu nebus įrodyta, kad jose palaidoti žmonės, kapavietės bus atimtos. Kapų žemė yra valstybinė, o ją užsigrobę asmenys nemoka jokių mokesčių.
„Turės būti bendra kapinių schema ir joje tvarkingai sunumeruoti kapai. Esant tokiai schemai ir laidojama turėtų būti tvarkingai – iš eilės, kaip yra Palangos ir Kartenos kapinėse, o ne bet kaip išmėtant kapus“, – akcentavo auditorė.
Kitą savaitę Kretingos rajono savivaldybėje sukviesti seniūnai išvien su administracijos vadovais aptars audito išvadas, kad visose Kretingos rajono kapinėse būtų laikomasi bendros tvarkos, kurią Kretingos rajono taryba patvirtino šį vasarį.
„Kapai nėra skirti želdinti rūtų darželius, o – laidoti žmones. Visoje Lietuvoje kapinėms trūkstant žemės, reikalinga vykdyti griežtą laidojimo apskaitą“, – akcentavo Kretingos savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Jis tvirtino, jog po susitikimo su seniūnais bus sprendžiama, kaip teisiškai įvykdyti užgrobtų sklypų konfiskavimą. Audito skyriui bus pavesta išsiaiškinti, dėl kieno kaltės tie sklypai buvo neteisėtai išdalinti.
Kretingos rajone yra 17 veikiančių kapinių: Kretingos mieste – 2 senosios ir 1 naujosios, Kartenos, Salantų, Imbarės, Kretingos seniūnijoje – Tūbausių, Rūdaičių, Kiauleikių; Darbėnų seniūnijoje – Darbėnų, Būtingės, Laukžemės, Grūšlaukės; Žalgirio seniūnijoje – Raguviškių, Jokūbavo, Mikoliškių, Budrių.
