Padėka nepadėjo
„Šiuo raštu norėtume padėkoti lietuvių kalbos mokytojai ir 5B klasės auklėtojai (mokytojos vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red.past.) už kūrybingą pedagoginį darbą auklėjant mūsų vaikus. Auklėtojos profesionalumas, mokymo metodika, atsidavimas darbui ir vaikams, puikūs bendravimo įgūdžiai suteikia mūsų vaikams ne tik reikalingų žinių, bet ir pasitikėjimo savimi. Atskirai dėkojame už įvairių kelionių bei išvykų organizavimą, kurių metu mūsų vaikai gauna naujos patirties, mokosi padėti vieni kitiems, bendrauti ir bendradarbiauti. Didžiuojamės mūsų vaikų mokytoja ir linkime jai visokeriopos sėkmės tolesnėje veikloje.“
Šiuo raštu norėtume padėkoti lietuvių kalbos mokytojai ir 5B klasės auklėtojai.
Tokį padėkos raštą, nusiųstą Vilniaus S.Kovalevskajos progimnazijos direktorei, pasirašė 22 iš 31 šios klasės mokinių tėvai. Mokykla padėką gavo ir trumpame atsakyme tėvams juos informavo, kad auklėtoja „supažindinta su gautu padėkos raštu“.
Tačiau tėvų pagyros, atrodo, nelems, kad rudenį į šeštą klasę atėję vaikai turės tą pačią klasės auklėtoją. Anot tėvų atstovų, nors dauguma jų mokytoja labai patenkinti, o vaikai ją apibūdina kaip griežtą, bet teisingą, kelių tėvų grupelė siekia mokytoją pakeisti kita. Patenkintieji teigia ne vieną kartą kreipęsi į progimnazijos vadovybę ir prašę įvertinti kelių tėvų elgesį ir palikti jų vaikų auklėtoją bei lietuvių kalbos mokytoją ramiai dirbti. Tačiau, kaip tikina auklėtojos rėmėjai, mokyklos direktorė linkusi remti mažumą, kurioje aktyviausia, kitų tėvų teigimu, viena mama.
Kreipėsi į savivaldybę
Išsėmę visas galimybes susitarti mokykloje, tėvai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Dar balandžio 24-ąją surašytame tėvų rašte teigiama, kad jie yra susirūpinę dėl klasėje susidariusios situacijos, kai „keli mokinių tėvai nuolat žodžiu ir raštu reiškia visiškai nepagrįstas pretenzijas mokyklos administracijai dėl 5B klasės auklėtojos, tokiu būdu ne tik dirbtinai sukurdami įtampą tarp jų ir likusių tėvų, t. y. mūsų, bet ir destruktyviai veikia visą mokymosi procesą“.
Anot šių tėvų, visa tai tęsėsi ne mėnesį ar kelis, o visus, dabar jau pasibaigusius, mokslo metus. Esą progimnazijos administracijai dėl šios mokytojos nuolat plaukė tiek anoniminiai, tiek pasirašyti skundai, o juose nurodomi „niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs ir netgi mokytojos garbę žeidžiantys teiginiai, dėl kurių ji verčiama teikti pasiaiškinimus“.
Auklėtoją palaikantys tėvai tikina prašę progimnazijos administracijos situaciją spręsti, surengti susitikimą, bet jame esą teišgirdo pasiūlymą laikytis Draugiško bendravimo taisyklių. Todėl šią tėvų grupę piktina tai, kad mokyklos vadovybė neva palaiko ne juos, sudarančius daugumą, o tuos kelis tėvus, kurie nuolat skundžiasi.
Dauguma tėvų supranta įgytų gerų lietuvių kalbos žinių svarbą ir vertina mokytojos pastangas padėti vaikams šią kalbą išmokti.
Tėvų teigimu, jų vaikus auklėjanti ir lietuvių kalbos mokanti pedagogė yra išties griežta, tačiau „dauguma tėvų supranta įgytų gerų lietuvių kalbos žinių svarbą ir vertina mokytojos pastangas padėti vaikams šią kalbą išmokti“. Būtent griežtumas mokant lietuvių kalbos esą ir yra ta priežastis, kodėl kai kuriems tėvams auklėtoja neįtinka, nes tie tėvai siūlė supaprastinti lietuvių kalbos mokymo programą, kad daliai mokinių mokytis būtų lengviau, o kiti gautų geresnius pažymius. Tokį pasiūlymą auklėtoją palaikantys tėvai kritikuoja teigdami, kad jų siekis – vaikų kuo geriau išmokta valstybinė kalba.
Auklėtoja, anot daugumos tėvų, vaikams skiria ne tik darbo, bet ir savo laisvą laiką, organizuoja pramogas vaikams, ekskursijas. Tačiau ir čia susidūrė su kritika, nes jai priekaištauta, kad renginiai sumanyti netinkamu laiku, į ekskursijas ji nesugebanti pritraukti visų klasės vaikų.
Skunduose esą jaučiama antipatija mokytojai, o viena iš jos priežasčių yra ir mokytojos tautybė – mokykloje rusų dėstomąja kalba dirba lietuvių tautybės mokytoja ir todėl ji neva rodo nepagarbą rusų kultūrai, papročiams, religijai ir kt. Tačiau auklėtoją remiantys mokinių tėvai tikina niekada tokių dalykų nepajutę, atvirkščiai – mokytoja nepagarbos jiems kaip kitataučiams niekada nebuvo parodžiusi.
Ne faktai, bet emocijos?
Reakcijos į skundą savaldybei tėvams teko gerokai palaukti. Galiausiai Vilniaus miesto savivaldybė sureagavo, tik auklėtoją palaikantys tėvai ir čia įžvelgė per mažai geranoriškumo jų atžvilgiu. Esą atrodo, kad gavusi skundą savivaldybė pirmiausia palaukė, kol dėl to paties kreipsis ir nepatenkintųjų pusė, ir tik tada ėmėsi tyrimo ir rašyti atsakymus. Ir palaikė esą ne juos, o auklėtoja nepatenkintus tėvus.
Tėvams atsiųstame atsakyme pripažįstama, kad pareiškėjų rašte išdėstyti argumentai iš dalies yra teisingi, tačiau ne visus juos galima patikrinti, kadangi neužtenka faktų, remiamasi emocijomis. O mokytoja, nepaisant „gerųjų jos kaip lietuvių kalbos dalyko mokytojos ir klasės auklėtojos savybių, neskyrė tinkamo dėmesio kai kurių mokinių gerai ir saugiai jausenai, mažai gilinosi į mokinių individualumus“.
Po komisijos pateiktų išvadų mokykla ėmėsi veiksmų, kurie turėtų teigiamai paveikti visos klasės mikroklimatą, – sakė A.Kovalevskaja.
„Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentas, gavęs tėvų kreipimąsi dėl susiklosčiusios situacijos S.Kovalevskajos progimnazijos klasėje, jį išsamiai išnagrinėjo: Bendrojo ugdymo skyriaus komisija apsilankė progimnazijoje, susitiko su abiejų konflikto pusių tėvais, bendravo su progimnazijos administracija, nagrinėjo dokumentus. Komisija išklausė visas nuomones ir progimnazijai pateikė rekomendacijas, kaip spręsti šią problemą, kaip sukurti tinkamą darbinę ir emocinę aplinką klasės bendruomenėje bei atkreipė dėmesį dėl veiksmingų ir laiku atliekamų veiksmų sprendžiant kilusius sunkumus ateityje. Po komisijos pateiktų išvadų mokykla nedelsiant ėmėsi veiksmų, kurie turėtų teigiamai paveikti visos klasės mikroklimatą“, – 15min situaciją pakomentavo departamento direktorė Alina Kovalevskaja.
Pritrūko auklėtojos vizijos
O progimnazijos direktorė Galina Kirilova tikina šiuo metu matanti, kaip kovoja abiejų pusių tėvų ambicijos: „Tėvai visų pirma nesutaria tarpusavyje, pasidalino į dvi grupes. Vieni labai nori šitos auklėtojos, ją gina, net, sakyčiau, dievina, kiti nerado bendros kalbos su ja. Dabar toks įspūdis, kad tėvai nori vieni kitiems įrodyti, kas yra stipresnis, kas ypatingesnis.“
Tačiau sprendimą mokyklos vadovė teigia jau turinti ir jis greičiausia nepatiks daugumai tėvų – tiems, kurie dabartinę auklėtoją remia ir palaiko.
„Buvo paskutinis tėvų susirinkimas, dar turėjau vilties, kad tėvai susitaikys, priims vieni kitų nuomonę. Deja, to neįvyko. Ir auklėtoja, labai gaila, jokios vizijos neturi, ją, kaip aš manau, tenkina tokia situacija, nes didesnė tėvų dalis ją gina ir auklėtoja tiesiog laukia, nieko nedaro, nebando jokių žingsnių žengti, sutaikyti tėvus. Nusprendėme keisti nuo rugsėjo 1 dienos auklėtoją, nes nė vieno pasiūlymo iš jos negavau, kaip ji norės ar bandys pagerinti situaciją klasėje“, – teigė direktorė.
Nusprendėme keisti nuo rugsėjo 1 dienos auklėtoją, nes nė vieno pasiūlymo ir jos negavau, kaip ji bandys pagerinti situaciją klasėje, – teigė G.Kirilova.
G.Kirilova tikina nepalaikanti nė vienos pusės, nes privalo išlaikyti pusiausvyrą, o ir svarbiausi čia lieka vaikai, ne jų tėvai. Direktorė pripažino, kad ši mokytoja kaip auklėtoja tikrai daug dirbo, jos santykiai su vaikais geri, bet esą kažkodėl nepriėmė tėvų grupės ir konfliktas dėl to plečiasi, o jo spręsti nebando nei mokytoja, nei tėvai.
„Ten daug problemų dėl lietuvių kalbos mokymo, tėvai mini neteisingus vertinimus, užklasinį skaitymą, renginius ir t.t., taip pat ir dėl neteisingo auklėjamojo darbo. Tiems nepatenkintiems tėvams pasiūlėme kitais metais skirti kitą lietuvių kalbos mokytoją. Kadangi jų šeši, tiek vaikų negali sudaryti atskiros grupės, tam negausime apmokėjimo. Tai ieškome kitų galimybių. Suprantu, kad mokytoja ir šeši šitie mokiniai kartu dirbti negalės“, – kalbėjo G.Kirilova.
Skundė dėl peticijos
Auklėtoją siekę išsaugoti tėvai tikina, kad tarp nepatenkintųjų aktyviausia mama turi stiprų savivaldybės palaikymą, esą ji buvusi ta, kuri per elektroninį dienyną organizavo parašų rinkimą po peticija „Minority SafePack – Milijonas parašų už įvairovę Europoje“. Bendrai Lietuvoje tuo užsiėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kurios vadovas yra europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.
Progimnazijos direktorė neigia bet kokias sąsajas ar palaikymą dėl politinių dalykų. Esą ji tikrai nepastebėjusi ir to, kad savivaldybė remtų mokytoja nepatenkintus tėvus ar jų atstovus, greičiau jau atvirkščiai.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentas patvirtina tyręs gautą progimnazijos bendruomenės narių kreipimąsi dėl peticijos platinimo. Esą buvo kreiptasi į progimnazijos administraciją su prašymu paaiškinti bendruomenės narių laiške išdėstytus faktus.
Tokio informacinio pobūdžio pranešimai nėra draudžiami.
„Tyrimo metu paaiškėjo, kad informacinio pobūdžio pranešimas buvo siųstas progimnazijos tėvų komiteto pirmininkės iniciatyva. Europos piliečių iniciatyvoje „Miniority SefePack – Milijonas parašų už įvairovę Europoje“ buvo skleidžiama įprastinio pobūdžio informacija, kuria buvo siekiama pagerinti tautinių mažumų apsaugą ir sustiprinti kultūrinę bei kalbinę įvairovę Europos Sąjungoje. Taip teigiama ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, į kurią taip pat kreipėsi progimnazijos tėvai, rašte. Tokio informacinio pobūdžio pranešimai nėra draudžiami“, – teigia A.Kovalevskaja.
Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė taip pat teigė besitikinti, kad klasės mokiniai naujus mokslo metus „pradės darniame kolektyve, geroje darbingoje atmosferoje, o mokinių tėvai, mokyklai priėmus atitinkamus sprendimus, sutelks savo jėgas į klasės bendruomenės mikroklimato gerinimą“.
Tačiau progimnazijos vadovybės priimtas sprendimas keisti klasės auklėtoją tenkina tikrai ne visus tėvus. Bent dalis iš jų pasiryžę rankų nenuleisti, kad ir toliau jų vaikus mokytų bei auklėtų ta pati pedagogė.
