2013 metais entuziastams pavyko suvienyti dvi savivaldybes – Klaipėdos miesto ir rajono bei Jūrinį buriuotojų klubą ir įsteigti buriavimo sporto mokyklą „Žiemys“ su sava sporto baze Drevernoje. Čia įkurdinti ir mokomieji laiveliai, vasarą nuolat rengiamos stovyklos vaikams.
Pernai gegužę uosteliui po ilgų paieškų buvo parinktas koncesininkas, kuriuo tapo bendrovė „Hortivita“. Įmonė įsipareigojo čia teikti maitinimo, nakvynės paslaugas, plėtoti turizmą. Čia netruko atsirasti kempingas, vietoje buvusio elingo įsikūrė kavinė, ta pati įmonė laimėjo konkursą ir siūlo turistams keliones laivu į Juodkrantę.
Panašu, kad posakis, apie dvi šeimininkes vienoje virtuvėje atspindi situaciją Drevernos uoste, kur tarp „Hortivitos“ ir „Žiemio“ ėmė bręsti nesutarimai.
Antradienį į Klaipėdos savivaldybės Jūrinių reikalų komitetą atvykusi „Žiemio“ direktorė Agnė Dalangauskienė teigė, jog steigiant buriavimo mokyklą 2013 metais Klaipėdos savivaldybė įsipareigojo parūpinti laivelius, o rajono savivaldybė įsipareigojo skirti mokyklai keturias švartavimosi vietas uostelyje ir parūpinti patalpas, kuriose sportininkai galėtų persirengti, laikyti daiktus.
Buvęs „Žiemio“ vadovas Salvijus Paškauskas su savivaldybe buvo pasirašęs sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog patalpų plotas, skiriamas mokyklai sudaro 30 kv. m, tačiau iki sutarties su koncesininku buriavimo mokykla naudojosi elingu.
„Perėmus uostelį koncesininkui, vietos prieplaukoje liko, tačiau iš elingo pakeista paskirtis, joje veikia kavinė. Mums perduota 30 kvadratinių metrų. Turint apie 30 laivelių, iki 50 sportininkų, neliko persirengimo vietų, vietų laivams sandėliuoti.
Buvo parašytas skundas, kad užimame tualetus, laikome laivelius ne ten, kur pasakoma, maišomės farvarteryje ir jo negalime kirsti, – pasakojo A.Dalangauskienė.
Koncesininkas geranoriškai bendravo visą vasarą, žadėjo skirti didesnes patalpas, tačiau galiausiai užsirašėme pas merą ir nuvykome kartu su treneriais ir susitikimo metu buvo pateiktas koncesininko, „Hortivitos“ parašytas skundas, kad užimame tualetus, laikome laivelius ne ten, kur pasakoma, maišomės farvarteryje ir jo negalime kirsti. Mokyklos treneriai argumentais paneigė melagingus faktus, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė palaiko koncesininką, nes jis moka pinigus, o vaikai, kaip pareiškė, trukdo verslui.
Buvau pakviesta į Klaipėdos rajono savivaldybės darbo grupę, koncesininkas vienareikšmiškai teigė, kad turi kitą viziją ir prioritetus, pasiūlė ieškotis naujos vietos“, – kalbėjo A.Dalangauskienė, apgailestaudama, jog koncesininkui ši veikla nėra reikalinga, nors uostelio prieigas puošia reklama su laiveliais jo fone.
Vienintelės pamario krašto buriavimo mokyklos vadovams ir darbuotojams apmaudu, jog krašte tarp vandenų nepalaikomos jūrinės tradicijos, jūrinės dvasios perteikimas vaikams. A.Dalangauskienė neslėpė, jog imta dairytis kitų galimų vietų veiklos vykdymui. „Žiemys“, kurį įkūrė dvi savivaldybės, kaip galimybę svarsto veiklos perkėlimą į Juodkrantę.
Pykčių nėra
Kaip 15min sakė bendrovės „Hortivita“ Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė, tarp abiejų uostelio naudotojų pykčių nėra, tiesiog bandoma spręsti susidariusią problemą.
„Jie kelia klausimą, kaip plėstis, kur gauti patalpų, kur persirengti, sandėliuoti daiktus, tokia yra problema. Pagal koncesijos sutartį turėjome „Žiemiui“ skirti 30 kv. m patalpas, jie jomis naudojasi, tačiau vaikų skaičius nuo tada, kai buvo įsteigtas klubas, iki dabar yra užaugęs, normalu, kad klubas plečiasi. Mūsų rūpestis, jog skiriame patalpas, jie jas turi, ir gyvename toliau kartu“, – kalbėjo L.Juknienė.
Paklausta, ar iš tiesų trukdo mokomieji laiveliai, moteris teigė, jog įrangos iš tiesų yra nemažai ir „Žiemio“ buvo prašoma bent jau neužstatyti praėjimo takelio.
„Žmonės pasistato automobilius aikštelėje, nešasi daiktus į namukus, prie kiekvieno namelio nėra privažiavimo. Jie planuoja augti, reikia galvoti, kur tuos laivukus ir žiemą laikyti, tai jų rūpestis. Tarpusavy jokių pykčių nėra. Buvome susitikę su rajono savivaldybe ir Agne, keliame problemą, kad jie išgirstų. Mes tiesiog esame viename uoste, jų problemų neišspręsime, yra klubo dalininkai. Yra daugiau problemų. Jei nori turėti buriavimą pajūrio krašte, tuo reikia rūpintis“, – kalbėjo L.Juknienė.
Priprato laisvai gyventi
Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko, „Žiemiui“ pradėjus veiklą Drevernos uoste, jis ten ilgą laiką buvo vienintelis šeimininkas ir jautėsi laisvai. Šiuo metu susidariusią situaciją direktorius vadina tiesiog nesusikalbėjimu.
Sakyčiau, vyksta daugiau žmogiškieji nesusikalbėjimai. Buvo situacija, kai „Žiemiui“ ten buvo laisvė, buvo vienintelis, o šiandien reiktų vieniems kitus suprasti, – teigė S.Karbauskas.
„Persirengimui 30 kvadratų tikrai jiems yra mažai. Šiandien uostelyje vyksta statybos darbai, planuota perduoti iki 50 kv., tačiau dabar gyvena statybininkai, ir tai tos vietos neužtektų. Sakyčiau, vyksta daugiau žmogiškieji nesusikalbėjimai. Buvo situacija, kai „Žiemiui“ ten buvo laisvė, buvo vienintelis, o šiandien reiktų vieniems kitus suprasti.
Koncesininkas nori, kad būtų mokykla, jiems irgi aktualu, kad uostelis būtų gyvesnis. Trūksta susikalbėjimo – koncesininkui atrodo, kad per daug norima, o „Žiemys“ dabar jaučiasi suvaržytas. Reikia žmogiškai sėsti ir tartis.
Klaipėdos rajono savivaldybė duoda 30 kv. m, Klaipėdos miesto savivaldybė galėtų pristatyti dar pagal tą patį dizainą papildomas patalpas. Kalbant be ambicijų, geranoriškai, viskas yra pasiekiama“, – kalbėjo S.Karbauskas, kurio žiniomis, situaciją telefonu aptarė abiejų savivaldybių merai, kalbėję apie galimybę buriavimo klubui veikti Klaipėdoje, tačiau uoste mokomiesiems laiveliams ne vieta.
Pirmąją spalio savaitę planuojamas steigėjų susitikimas, viliamasi, jog sprendimą rasti visgi pavyks.
