T.B. atvykus į tėvo namus, greitosios pagalbos paramedikai, konstatavę mirtį, jau buvo išvažiavę. Tačiau kieme artimuosius pasitiko ritualines paslaugas teikiančios įmonės „Gedulo sala“ atstovai – du juodais drabužiais vilkintys jauni vyrai.
„Paprašiau, kad jie nesikištų, kol apsiprasime su situacija“, – pasakojo T.B. Po pusvalandžio į namą įėjo kiti du vyrai, prisistatę „Gedulo namų“ atstovais – jie esą viską sutvarkys.
„Gedulo namų“ darbuotojai gana agresyviai įrodinėjo, kad čia jų teritorija ir kad jie informaciją apie žmogaus mirtį gavo iš policijos, lyg tai būtų viską nusveriantis argumentas – visa tai vyko tėčio kieme.
„Liepiau eiti lauk iš namo: kai sugalvosime, kokios pagalbos reikia, išeisime ir susitarsime“, – kalbėjo T.B.
Šeima nusprendė bendradarbiauti su pirmaisiais įvykio vietoje pasirodžiusiais „Gedulo salos“ darbuotojais.
„Tai išgirdę „Gedulo namų“ atstovai puolė aiškinti, kad jiems kažkodėl priklauso šis darbas, konkurentai ėmė tarpusavyje vaidytis. Žodynas nebuvo labai šiurkštus, tačiau „Gedulo namų“ darbuotojai agresyviai įrodinėjo, kad čia jų teritorija ir kad jie informaciją apie žmogaus mirtį gavo iš policijos, lyg tai būtų viską nusveriantis argumentas – visa tai vyko mirusio tėvo kieme. Pasakiau, kad mums neįdomios šios verslo peripetijos, o mūsų sprendimas yra rinktis „Gedulo salą“. Jos atstovų paprašiau, kad lauktų atvykstančios policijos, o kitų – kad pasišalintų“, – įvykių seką atkūrė T.B.
Atsakymo „ne" nesuprato
Policijos teko laukti ilgiau nei valandą. Atvykę pareigūnai apklausė liudininkus ir užpildė reikiamus dokumentus. Po to, apie 21val., velionis buvo išvežtas į morgą.
„Apsitvarkę namuose apie 21.30 val. išvažiavome pas vos už poros kilometrų gyvenantį dėdę. Išsukęs iš tėvo namo kiemo pastebėjau, kad paskui pradėjo važiuoti kita mašina, kuri sekė mus iki pat dėdės namo kiemo. Iš jos išlipo ir man prisistatė „Gedulo namų“ direktorius, su juo buvo ir vienas iš vaikinų, įsiveržusių į mirusio tėvo namą. Vyrai pradėjo aiškinti, kad turime samdyti juos, kad jie duos kokią nors nuolaidą“, – prisiminė T.B.
Įkalbinėjimams jis nepasidavė, tačiau prisipažino buvęs šokiruotas tokio brutalaus elgesio ir nepagarbos netektį išgyvenančių artimųjų jausmams.
Vėliau dar kartą mintimis grįžtant į to vakaro įvykius vyrui kilo daugybė klausimų ir abejonių.
Ar tai nėra asmens duomenų apsaugos pažeidimas? Ar tai teisėta ir neprasilenkia su profesine etika?
„Kas ir kokiu tikslu nutekino informaciją apie tėvo mirtį – policija ar greitosios pagalbos darbuotojai? Ar tai nėra asmens duomenų apsaugos pažeidimas? Ar tai teisėta ir neprasilenkia su profesine etika? Pagaliau, ar nebūtų teisingiau, jei policijos pareigūnai ir medikai artimiesiems pateiktų visą rajone laidojimo paslaugas teikiančių įmonių sąrašą, o tada jau tarkis, su kuo nori? Juk tokia konkurencija būtų ir skaidresnė, ir sąžiningesnė“, – svarstė T.B.
Konkurencija peržengė sveiko proto ribas
Kėdainių rajone ritualines paslaugas teikia trys įmonės, tačiau tiesiogiai konkuruoja tik dvi iš jų, mat jos turi šarvojimo sales. Tai – „Gedulo sala“ ir „Gedulo namai“.
Kėdainių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus duomenimis, pernai rajone užregistruotos 846 mirtys. Skaičiuojant vidutiniškai, vienai įmonei per mėnesį tenka suorganizuoti apie 35 laidotuves. Darbo, atrodo, turėtų užtekti abiem.
Prieš 12 metų verslą pradėjęs „Gedulo salos“ direktorius Ramūnas Petkevičius neslepia: rajone konkurencinė aplinka peržengė sveiko proto ribas, o žaidimo taisyklės laužomos kone kasdien.
„Gedulo namai“ veikia kelerius metus ilgiau, todėl nuo pirmos minutės, kai įžengėme į rinką, tapome, švelniai tariant, nepageidaujami. Pradėjus verslą pirmas mūsų vizitas buvo pas senbuvius – pagrindinius konkurentus. Pasakėme, kad norime dirbti civilizuotai ir palaikyti gerus santykius, tačiau mums tiesiai šviesiai buvo paaiškinta – nieko nebus“, – pasakojo R.Petkevičius.
Juk klientas turi teisę rinktis: kai jis tai padarė, gerbk jo valią, galų gale, juk žmogui bėda, skausmas. Lipti ant galvų – žiauru.
Jis užtikrino, kad su klientais bendrauja korektiškai: „Atvažiuojame, prisistatome ir paklausiame, ar reikės mūsų paslaugų. Jei mums pasako, kad jau susitarta su kita įmone, apsisukame ir išvažiuojame.“
R.Petkevičius stebisi konkurentų bendravimo su klientais kultūra.
„Mūsų klientus jie atakavo net po to, kai velionio kūną išvežėme į morgą. Manau, tai tiesiog parodo žmogaus mentalitetą. Juk klientas turi teisę rinktis: kai jis tai padarė, gerbk jo valią, galų gale, juk žmogui bėda, skausmas. Lipti ant galvų – žiauru“, – moralizavo „Gedulo salos“ vadovas R.Petkevičius.
Vieni pelnosi iš mobiliojo ryšio, kiti – iš mirties
„Gedulo namų“ direktorius Andrius Bernotas, klausimą, ko reikėtų, kad ritualinių paslaugų verslas Kėdainiuose taptų civilizuotas, pasitiko kelių sekundžių tyla. Tada prisipažino: „Neišeina pasidalinti. Nežinau, kodėl. Nežinau.“
A.Bernotas atkreipė dėmesį, kad laidojimo paslaugos – verslas kaip visi: „Bitė“, „Omnitel“, „Tele 2” – atakuoja skambučiais, duoda ir duoda, siūlydami pereiti į kitą tinklą – ką, tai ne tas pats?“
A.Bernotas užtikrino, kad ritualinių paslaugų verslas – grynas nervų gadinimas. „Maniau, kad tik pas mus tokia nesąmonė, tačiau pasidomėjau ir supratau – visur tas pats. O Kaune kokie siaubingi dalykai dedasi!“ – lygino verslininkas.
„Bitė“, „Omnitel“, „Tele 2” – atakuoja skambučiais, duoda ir duoda, siūlydami pereiti į kitą tinklą – ką, tai ne tas pats?“
Jį stebina žmonių įsivaizdavimas, kad laidotuvių verslas – tai aukso kasyklos: „Tiesa ta, kad visi mano, kad laidotuves turi kone už dyką daryti – nuolaidžiauti ir t.t. Jei ne, tai tu jau pelnaisi iš žmonių nelaimės. Mes dirbame tokį darbą ir iš jo pelnomės, kiti – iš kito pelnosi.“
O kaip verslo etika, sąžininga konkurencija? Negi Kėdainiuose tai neegzistuoja?
„Tą kartą (T.B. tėvo mirties atveju – red. past.) policija skambino mums, pagal eilę tai buvo mūsų atvejis, o nuvažiavę jau radome „Gedulo salos“ atstovus. Ar tai sąžininga konkurencija?“ – retoriškai klausė A.Bernotas.
Gelbėdami mundurą sukūrė savo tvarką
Apie kokią skambučių eilę kalba ritualines paslaugas teikiantys verslininkai? Šis klausimas Kėdainių rajono komisariato viršininką Dainių Dobilą privertė atsidusti, tačiau nesutrikdė.
Pasirodo, neapsikentus nuolatinių verslininkų skundų ir metamų įtarimų, girdi, policijos pareigūnai „dirba“ kurios nors vienos įmonės interesams, komisariato viršininkas įvedė keistą tvarką, kurią būtų galima pavadinti „1:1“. Komisariato budėtojas įpareigotas vesti žurnalą, pagal kurį apie vieną mirties atvejį praneša „Gedulo namams“, apie antrą – „Gedulo salai“ ir t.t.
Kad mūsų neįtartų kokiais nors neskaidrumais, nebūtų spekuliacijų ir nepagrįstų kaltinimų šia tema, įvedėme savo tvarką.
„Aišku, jie tą informaciją gauna ir iš ligoninių, ir dar nežinau kokiais keliais. Tačiau kad mūsų neįtartų kokiais nors neskaidrumais, nebūtų spekuliacijų ir nepagrįstų kaltinimų šia tema, įvedėme savo tvarką. Budėtojas privalo skambinti įmonei pagal eilę, nors gal ir žino, kad kita firma tą informaciją jau irgi turi“, – aiškino D.Dobilas. Jis užtikrino, kad jokios finansinės naudos iš to pareigūnai neturi.
Pasiteiravus, ar iš tikrųjų būtent „Gedulo sala“ užbėgo konkurentams už akių, R.Petkevičius paaiškino, kad tai nieko nekeičia: „Žinau tik tiek, kad įvykio vietoje buvome pirmieji, o klientams mūsų paslaugos tiko – viskas. Žmogui visai neįdomu, kam ten kas priklauso. Ne prie žmonių reikia aiškintis, kam eilė, kam ne eilė. Būna lygiai tokių pačių atvejų, kai paskambina mums, bet konkurentai nuvyksta pirmieji. Taktiškai žmonėms pasiūlome savo paslaugas. Jei atsisako, išvažiuojame, o ne toliau persekiojame.“
Tinkle – ir sanitarai, ir rūbininkai
Lietuvoje per metus miršta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų apie trečdalis – Vilniuje. Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos (LRPA) valdybos pirmininko Raimundo Pociaus duomenimis, sostinėje veikia penkios pagrindinės šia veikla užsiimančios įmonės, Kaune – daugiau nei 30.
Didelė konkurencija skatina nesąžiningą verslą. Tada svarbiausia, kas greičiau prieis prie artimųjų, kas greičiau gaus informaciją: „Kaune nelegaliai perkama informacija apie mirusiuosius. Medikams, policininkams mokami pinigai, kad jie nelaimės ištiktiems žmonėms rekomenduotų tik tam tikras įmones.“
Medikams, policininkams mokami pinigai, kad jie nelaimės ištiktiems žmonėms rekomenduotų tik tam tikras įmones.
R.Pocius ragina nesirinkti pirmo pasiūlyto laidojimo paslaugų teikėjo, vengti ligoninėse duodamų rekomendacijų, atsargiai vertinti ir iš policininkų gautus laidojimo paslaugų įmonių pasiūlymus.
„Juokauju, kad ligoninėms vadovauja sanitarai arba rūbininkai, jie viską labai gerai žino ir visada parekomenduos: „Va, ten labai gerai“. Jie labiausiai suinteresuoti, kad jūs papultumėte į tą kompaniją, nes už tai gauna pinigus. Jiems nerūpi, kokia bus suteiktos paslaugos kokybė“, – portalui 15min.lt yra sakęs R.Pocius.
Girdėjo, bet už rankos nesučiupo
Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla neslėpė, kad gandų apie žmonių mirčių pardavinėjimą yra girdėjęs, tačiau konkrečių tyrimų dėl to nepradėta – nėra nei oficialių, nei anoniminių skundų.
„Reaguotume net ir į internetinius komentarus po straipsniu, jei juose būtų nurodyta konkreti informacija, kas, kur ir kaip vyksta“, – užtikrino R.Požėla.
Tačiau jis neatmeta galimybės, kad mažesniuose miestuose informacija gali būti nutekinama dėl asmeninės draugystės ar kaimyniškų santykių – be finansinio atlygio.
Jei pareigūnas iš to turėtų materialinę naudą ir mums tai pavyktų įrodyti, klausimas būtų sprendžiamas per Baudžiamąjį kodeksą.
„Jei pareigūnas iš to turėtų materialinę naudą ir mums tai pavyktų įrodyti, klausimas būtų sprendžiamas per Baudžiamąjį kodeksą – ar tai tarnybinių įgaliojimų viršijimas, ar piktnaudžiavimas tarnyba ir t.t. Tokių pareigūnų atžvilgiu galimas ikiteisminis tyrimas. Tačiau net jei jokio atlygio nėra, tai vis tiek yra profesinės etikos pažeidimas“, – kalbėjo R.Požėla.
Teisingiausia, pasak jo, į komisariatą sukviesti visų ritualines paslaugas teikiančių įmonių atstovus ir pasiūlyti juos surašyti į vieną lapą, kurį pareigūnai duotų mirusiųjų artimiesiems: „O tu skambink, kam nori. Nors net ir tai nėra tipinė mūsų veikla, ne mūsų funkcija, bet iš geranoriškumo... Šiuo atveju gal didelių blogybių neįžvelgtume.“
Gina ne visi įstatymai
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija atkreipė dėmesį, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (ADTAĮ) netaikomas mirusiųjų asmens duomenų tvarkymui.
Mirusio žmogaus duomenys tvarkomi, vadovaujantis kitais teisės aktais, pavyzdžiui, Civiliniu kodeksu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu.
Pastarajame nurodyta, kad visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po jo mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.
