Seimas liepos 15 d. priėmė įstatymo pataisą ir nustatė 150 000 litų maksimalios baudos dydį ūkio subjektams už koncentracijos, apie kurią privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, kai tai reikšmingai neapribojo konkurencijos atitinkamoje rinkoje. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad tokiu būdu siekiama spręsti ūkio subjektams už nepranešimą apie koncentraciją skiriamų sankcijų diferencijavimo klausimą bei, plečiant Konkurencijos tarybos diskrecijos ribas, įtvirtinti galimybę skirti faktinį pažeidimo sunkumą atitinkančią baudą. Taip pat pažymima, kad tai sumažintų ūkio subjektams, kuriems skirta bauda už nepranešimą apie koncentraciją, tikimybę tapti nemokiems.
Kaip teigė šalies vadovės patarėja, prezidentė mano, kad priimtos įstatymo pataisos sudaro sąlygas stambioms įmonėms už grubius konkurencijos pažeidimus atsipirkti neadekvačiai mažomis baudomis ir neskatina dideles pajamas turinčių įmonių laikytis sąžiningos konkurencijos.
Įstatyme numatyta pareiga pranešti apie koncentraciją yra taikoma tik stambiems ūkio subjektams, t. y. tiems, kurių suminės bendros metinės pajamos viršija 50 mln. litų arba bent dviejų iš koncentracijos dalyvaujančių ūkio subjektų bendros metinės pajamos viršija 5 mln. litų.
„Įstatyme numatyta pareiga pranešti apie koncentraciją yra taikoma tik stambiems ūkio subjektams, t. y. tiems, kurių suminės bendros metinės pajamos viršija 50 mln. litų arba bent dviejų iš koncentracijos dalyvaujančių ūkio subjektų bendros metinės pajamos viršija 5 mln. litų“, – akcentavo R.Svetikaitė, pabrėždama, kad iki šiol nebuvo nemokumo atvejo dėl paskirtos baudos.
Pranešėja tvirtino, kad įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas yra ydingas, nes sudaro prielaidas nekontroliuojamam oligopolinių darinių susidarymui. „Įstatyme nustatytas absoliučiu dydžiu išreikštas 150 000 litų maksimalios baudos dydis yra neadekvatus ir neproporcingas pažeidimo pavojingumui, nesudaro galimybių atsižvelgti į ūkio subjekto dydį ir diferencijuoti baudas, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, trukmę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes“, – teigiama Respublikos Prezidentės dekrete.
Iki šiol už tokį pažeidimą Konkurencijos taryba galėjo taikyti baudą iki 10 proc. verslo įmonės metinių pajamų – toks reguliavimas vyrauja ir Europos Sąjungoje.
D.Grybauskaitė pasiūlė šiuos teisės akto pakeitimus laikyti nepriimtais.
Po valstybės vadovės dekreto pristatymo už tai, kad Konkurencijos įstatymo pataisos būtų svarstomos iš naujo balsavo 66 Seimo nariai, už siūlymą įstatymą laikyti nepriimtu – 30 parlamentarų. Toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti rugsėjo 18 d.
