Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 9 d. patvirtino jos lėšomis sostinės S.Nėries gatvėje pastatytame Fabijoniškių baseine teikiamų paslaugų – baseino, pirties, nardymo, treniruoklių salės, mokymo plaukti – įkainius, o liepos 4 d. sprendimu pavedė 20 metų patikėjimo teise baseiną valdyti ir naudoti VšĮ „Sveikas miestas“.
Bauda – 32,5 tūkst.
„Tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad VšĮ „Sveikas miestas“ Fabijoniškių baseine ne tik teikia neformaliojo švietimo paslaugos (moksleiviai mokomi plaukti), bet taip pat užsiima komercine veikla – gyventojams siūlo mokamas baseino ir sporto klubo paslaugas, kurios turi būti teikiamos nepažeidžiant konkurencijos reikalavimų. Šalies įstatymai savivaldybes įpareigoja sudaryti vienodas galimybes visiems ūkio subjektams varžytis dėl komercinių paslaugų teikimo“, – skelbiama KT pranešime.
Kadangi Vilniaus savivaldybė neorganizavo konkurso ar kitos konkurencingos procedūros baseino valdytojui ir paslaugų teikėjui parinkti, ji tokiu sprendimu privilegijavo savo įstaigą, diskriminavo kitus ūkio subjektus, kurie, kaip teigia įsitikinusi KT, būtų galėję ir norėję varžytis dėl baseino infrastruktūros valdymo ir susijusių paslaugų teikimo.
Įvertinusi pažeidimo pobūdį bei trukmę, KT už Konkurencijos įstatymo pažeidimą Vilniaus miesto savivaldybei skyrė 31 500 eurų, taip pat įpareigojo ją per artimiausius 6 mėnesius nutraukti pažeidimą ir suorganizuoti konkurencingą procedūrą paslaugos teikėjui atrinkti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Savivaldybė nesutinka su nutarimu
Vilniaus savivaldybė nesutinka su Konkurencijos tarybos paskelbtu nutarimu bei argumentais dėl Fabijoniškių baseino perdavimo operuoti VšĮ „Sveikas miestas“.
„Priimant nutarimą buvo netinkamai įvertintas LR vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentavimas, todėl savivaldybė nutarimą skųs teismui“, – rašoma antradienį savivaldybės išplatintame pranešime.
Sostinės savivaldybės ir jos įmonių grupės darbas organizuojamas vadovaujantis ES vyraujančia praktika, teisiniu reguliavimu, kuriuo siekiama mažinti biurokratinę naštą savivaldybėms, suteikti galimybę naudoti savo pačių turimas priemones ir greičiau patenkinti bendruomenės interesus, – kas šiuo atveju ir buvo padaryta perduodant baseiną Vilniuje.
„Baseinas veikia kaip viena iš savivaldybės mokymo įstaigų – t.y. plaukimo bazė visiems Vilniaus moksleiviams. VšĮ „Sveikas miestas“ teikia viešąsias paslaugas (plaukimo pamokos mokiniams, sportininkams) ir tai yra pagrindinis tikslas, kitos paslaugos – tik papildo šias paslaugas ir pagal Vietos savivaldos įstatymą neturi būti laikomos naujomis ūkinėmis veiklomis“, – aiškina sostinės savivaldybė.
Dažniau laimi savivaldybė
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis 15min patvirtino, kad tokį Konkurencijos tarybos sprendimą Vilniaus savivaldybė skųs. „KT iš esmės neteisingai interpretavo Vietos savivaldos įstatymą – mes jokių naujų veiklų baseine nekuriame, pagrindinis tikslas to objekto yra mokymas ir ugdymo veiklos savivaldybės vaikams, antrokų mokymas plaukti. Visi Vilniaus antrokai turi išmokti plaukti ir tai yra pagrindinė šio baseino užduotis. Visos kitos teikiamos paslaugos padeda objektą išlaikyti“, – teigė P.Poderskis.
Anot direktoriaus, šio baseino paslaugos yra viešos, todėl skelbti konkursą, ieškoti koncesininko ar operatoriaus prasmės nelabai yra, kaip ir ekonominės logikos. „Teismui sprendimą skųsime. Savivaldybė konkursus labiau laimi, Konkurencijos taryba – labiau pralaimi. Tikimės sėkmės“, – pabrėžė P.Poderskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Fabijoniškių baseino išlaikymas kainuoja brangiai, kadangi pagrindinė jo veikla – Vilniaus moksleivių plaukimo pamokos.
Nori konkurencijos
Savo poziciją šiuo klausimu išplatino ir Viešo ir privataus sektorių partnerystės asociacija, kurios vadovo Andriaus Šiaudinio teigimu, toks KT sprendimas reiškia, kad iki šio buvus daug teisinio neapibrėžtumo ir skirtingo konkurencijos teisės aiškinimo atvejų, formuojama geroji praktika, kaip Lietuvoje bus vykdomas sportinių ar kultūros infrastruktūrinių centrų valdymas.
„Iki šiol neretai savivaldybės norėjo tokius objektus valdyti savarankiškai, šiuo atveju matome, kad Lietuva renkasi pasaulinę praktiką, kai tokioms erdvėms valdyti turės būti vykdomas konkursas ir ieškomas partneris – privatus investuotojas-valdytojas. Labai svarbu paminėti, kad savivaldybės ne visuomet turi patirties ar resursų valdyti tokius objektus ir galiausiai, komercinių veiklų vykdymas nėra savivaldybių tiesioginė funkcija. Jei sudaroma konkurencija – sudaromos prielaidos efektyvumui ir kokybei gerinti, o tai, kad esant konkurencijai visada laimi vartotojas, matome daugelyje sektorių“, - teigė A.Šiaudinis.
Baseino paslauga už 2-3 eurų
Asociacijos vadovo manymu, toks sprendimas padės Lietuvai pradėti daugiau kalbėti ir apie tai, kaip didinti vartotojams teikiamų sportinių paslaugų kokybę, prieinamumą bei mažinti baseinų paslaugų kainas Lietuvoje.
„Atsidarius Fabijoniškių baseinui buvo daug kritikos dėl per didelių kainų. Lietuvoje vyrauja bendra tendencija, kad žmonėms plaukti yra prabanga, plaukimo kainos Lietuvoje yra gerokai per didelės. Ir šiuo metu, norint sumažinti tokių paslaugų įkainius, visų pirma, šioms ir panašioms sportinėms erdvėms valdyti reikės skelbti konkursus, t.y. didinant ir skatinant konkurenciją suteikti galimybę privatiems subjektams valdyti minimą infrastruktūrą. Konkuruodami privatūs valdytojai pasiūlytų ir geriausią valdymą, ir konkurencingas kainas.
Kitas etapas – pradėti kalbėti apie subsidijas ar kitokias finansines injekcijas, skatinančias sveikatinimo paslaugas. Kainos yra pagrįstos išlaidomis, ir mes negalime teigti, kad realu, jog plaukimo paslaugos bus prieinamos kiekvienam žmogui tokiomis sąlygomis, kokios buvo iki šiol. Vakarų Europoje šis klausimas vertinamas sistemiškai, sveikesnis žmogus, vadinasi, mažesnės išlaidos sveikatos apsaugai, mažiau žmonių serga, mažėja vyresnių gyventojų sergamumas. Todėl sporto erdvės yra subsidijuojamos, o žmogus gali paslaugas pirkti už gerą kainą, pavyzdžiui, baseino paslaugą už 2-3 Eur. Bendradarbiaujant valstybei, savivaldybėms ir privatiems investuotojams tai būtų įmanoma pasiekti“, - sakė A.Šiaudinis.
Jis priminė, jog valstybė ir savivalda turi koncentruotis į paslaugų prieinamumo užtikrinimą, o ne ūkinių komercinių veiklų vykdymą ir perduoti privatiems subjektams valdyti arenas, koncertų sales.
„Akivaizdžiai matome, kad, pavyzdžiui, Kauno savivaldybė, pasirinkdama baseinui valdyti privatų investuotoją, dabar turi vieną iš geriausiai ir efektyviausiai Lietuvoje veikiančių baseinų. Tokios praktikos turėtų žvalgytis ir kiti miestai“, - pastebi asociacijos vadovas.
