Dėl šios istorijos susisiekus su KT pirmininku Šarūnu Keserausku, jis patvirtino, kad šių metų ketvirtą ketvirtį vienam KT dirbančiam valstybės tarnautojui skirtas papeikimas.
Tačiau KT viduje vykusius tarnybinius patikrinimus ir jų rezultatus pirmininkas atsisakė komentuoti, motyvuodamas tuo, kad tai – privati informacija.
Konkurencijos taryba skiria milijonines baudas didžiausioms įmonėms, pavyzdžiui, „Gazprom“ KT sprendimu Lietuvai turi sumokėti 42 mln. Eur. Beje, ji sprendžia įmonių susijungimo ir rinkos koncentracijos klausimus. Tokios svarbios įstaigos vadovams neabejotinai taikomi aukščiausi skaidrumo standartai.
Gerbdami žmonių privatumą, šią istoriją papasakosime neminėdami jos veikėjų vardų ir pavardžių.
Slaptas pokalbių įrašinėjimas
Skandalas prasidėjo rugpjūčio 23 dieną, kai informacinių technologijų specialistas tvarkė KT serverį. Jo žvilgsnį patraukė įtartinas aplankas tarp administracijos direktorės failų.
Komisijos siūlymas dėl administracijos direktorės buvo vienareikšmis – šalinimas iš užimamų pareigų, tačiau jai skirtas tik papeikimas.
Įtardamas galimai neteisėtą veiklą, specialistas šį aplanką atsidarė, ten rado penkias dešimtis garso įrašų. Trumpai paklausęs keturis iš jų suprato, kad administracijos direktorė ilgą laiką, daugiau nei aštuonis mėnesius, nuo 2016 metų vasario iki lapkričio, slapta įrašinėjo Vidaus administravimo skyriaus vedėjos pokalbius, kartais juose dalyvaudavo ir kiti darbuotojai.
Beveik metus sekta Vidaus administracijos skyriaus vedėja po šio įvykio išėjo iš KT, kartu pasitraukė ir personalo specialistė. 15min susisiekus su ja, ši pažymėjo esanti teisininkė ir savo interesus planuojanti ginti teisiniu keliu, todėl su žiniasklaida apie šiuos įvykius nenori kalbėti.
Taip pat buvo bandyta susisiekti ir su skandalą atskleidusiu IT specialistu, bet šis vieną kartą atsiliepęs ir pasakęs, kad vairuoja automobilį ir galės kalbėti vėliau, daugiau į skambučius ir paklausimus neatsakė.
Atradęs įrašus IT specialistas nedelsdamas apie tai informavo savo tiesioginę vadovę ir KT pirmininko pavaduotoją. IT specialistas visų pirma pasiteiravo, galbūt įrašai yra daromi su jų žinia ir palaiminimu. Taip nebuvo.
Vėliau administracijos direktorė pateikė gana logišką įrašų atsiradimo istoriją: savo telefonu pokalbius su skyriaus vedėja ir kitais kolegomis ji įrašinėjo turėdama vienintelį tikslą – atsiminti susitikimų metu aptartus reikalus ir ateityje efektyviau atlikti pavedimų kontrolę. Šių įrašų ji tikino neketinusi niekam perduoti ar panaudoti.
Koją šiai versijai kiša du dalykai. Visų pirma, ji neinformavo nė vieno savo pavaldinio apie tai, kad šie yra įrašinėjami. Antra, įtarimą IT specialistui sukėlęs aplanko pavadinimas – „(nurodyta darbuotojos pavardė, – red. past.)_melas“.
Beje, tyrimą atlikusiai komisijai užkliuvo ir tai, kad išskirtinis dėmesys buvo skirtas būtent Vidaus administravimo skyriaus vedėjai, o kitų savo pavaldinių vadovė nematė reikalo taip kruopščiai sekti.
KT pirmininko sudaryta komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl administracijos direktorės veiklos, nusprendė, kad ši pažeidė Konstitucijos 21 ir 22 straipsnius, taip pat nusižengė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms. Beje, gali būti, kad slaptas darbuotojų įrašinėjimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, taip pat Darbo kodekso nuostatas, asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.
Komisijos siūlymas dėl administracijos direktorės buvo vienareikšmis – šalinimas iš užimamų pareigų, tačiau jai skirtas tik papeikimas. Be to, 15min turimi dokumentai rodo, kad jai dar ir suteiktas leidimas dirbti nuotoliniu būdu. Tiesa, to Š.Keserauskas nepatvirtino, nes duomenys apie darbuotojų darbo grafiką taip pat yra privati informacija.
Pati administracijos direktorė sutiko trumpai pakalbėti su 15min, bet vos išgirdusi klausimą apie pokalbių su darbuotojais įrašinėjimą, pasiūlė kreiptis į viešųjų ryšių skyrių.
„Iš kur jūs žinote tokią informaciją?“ – dar kartą paprašyta atsakyti į klausimus pasiteiravo administracijos direktorė ir, vėl pasiūliusi kreiptis į viešųjų ryšių skyrių, atsisveikino.
Suprasti akimirksniu
- KT administracijos direktorė beveik 8 mėnesius slapta įrašinėjo darbinius pokalbius su savo pavaldine Vidaus administravimo skyriaus vedėja. Juos laikė specialiame aplanke, kurio pavadinime yra žodis melas.
- Administracijos direktorė teisinosi šiuos įrašus dariusi tiesiog norėdama prisiminti pokalbių turinį.
- Tarnybinį patikrinimą dėl galimai nelegalaus darbuotojų sekimo atlikusi komisija nusprendė, kad savo veiksmais administracijos direktorė pažeidė Konstituciją ir Valstybės tarnybos įstatymą ir siūlė ją šalinti iš darbo.
- KT vadovybė užsipuolė skandalą atskleidusį IT specialistą. Rekomendacijos šalinti administracijos direktorę nepaisė, skyrė jai tik papeikimą, be to, KT pirmininkas patenkino jos prašymą dirbti nuotoliniu būdu.
Užsipuolė specialistą
Nepaisant Vidaus administravimo skyriaus vedėjos susirūpinimo dėl beveik metus trukusio slapto jos pokalbių įrašinėjimo, Tarybos pirmininko pavaduotojo pyktį sukėlė ne galimai neteisėtai padaryti įrašai, o tai, kokiomis aplinkybėmis IT specialistas aptiko juos ir kad šie išvis buvo aptikti.
IT specialisto prieiga prie darbuotojų kompiuterių buvo nedelsiant apribota, o rugsėjo 1-os dienos KT pirmininko Š.Keserausko įsakymu sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti.
Vėliau komisijai IT specialistas nurodė, kad po pranešimo vadovams apie netikėtą atradimą, tarybos pirmininko pavaduotojas įėjo į jo kabinetą ir griežtai liepė parodyti, kaip gi šis įlindo į administracijos direktorės kompiuterį.
Programa aiškiai išskyrė apie 50 garso įrašų tarp administracijos direktorės failų, jų apimtis – 1,72 GB. Jų bendra trukmė – 31 val. 45 min. 14 sek.
Vyriškis pademonstravo, kad viskas gana elementaru, prisijungęs prie KT serverio administratoriaus teisėmis, jis gali nueiti į čia saugomus darbuotojų failus. Teikdamas atsakymus komisijai jis pridūrė, kad šio susitikimo metu tarybos pirmininko pavaduotojas atrodė susijaudinęs ir įsitempęs.
Beje, visų KT darbuotojų kompiuteris IT specialistas tikrino reguliariai, nes šie apkraudavo serverius prisisiųsdami į darbinius kompiuterius filmų, muzikos, kitų didelės apimties su darbu nesusijusių failų. Viena iš jo darbinių funkcijų – užkirsti tam kelią, todėl programa „CCleaner“ jis tikrindavo, ar KT serveryje nėra įtartinai didelių failų.
Atliekant eilinį patikrinimą, programa aiškiai išskyrė apie 50 garso įrašų tarp administracijos direktorės failų, jų apimtis – 1,72 GB. Jų bendra trukmė – 31 val. 45 min. 14 sek.
Dėl naršymo po kompiuterį užsipultas IT specialistas komisijai aiškino, kad buvo įsitikinęs, jog užkerta kelią galimai neteisėtiems veiksmams, saugo savo kolegų teises į privatumą ir institucijos reputaciją. Toks darbuotojų sekimas gali baigtis labai rimtomis problemomis – tai labai gali prasilenkti su Europos žmogaus teisių teismo suformuota praktika.
Komisija tokiu paaiškinimu liko patenkinta – jie nutarė, kad IT specialistas tarnybinio nusižengimo nepadarė.
Nors administracijos direktorė buvo įsitikinusi, kad po jos kompiuterį niekas neturėjo teisės naršyti, tačiau komisijos išvadose nurodoma, jog IT specialistas savo kompetencijos neviršijo, jis turi rūpintis KT duomenų apsauga, o būtent tą ir padarė. Beje, įrašus jis klausė labai trumpai, tik tiek, kiek reikėjo norint įsitikinti jų turiniu.
Rekomendavo išmesti
Tarnybinis patikrinimas dėl administracijos direktorės darytų įrašų jai baigėsi nepalankiai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad leidimo daryti įrašus administracijos direktorė neturėjo. Tvirtinimas, kad įrašai renkami asmeniniais tikslais, komisijos taip pat neįtikino.
Išsamų tyrimą atlikusi komisija nustatė, kad administracijos direktorė padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė skirti jai nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Nepaisant to, kad administracijos direktorė anksčiau nebuvo bausta, visi surinkti faktai komisijai leido padaryti prielaidą, kad ir ateityje ji nesilaikys teisės aktų reikalavimų, todėl negali tarnauti žmonėms.
Komisijos nuomone, administracijos direktorė pažeidimą darė tyčia, sąmoningai ir ilgą laiką, o dėl to kilo sunkios pasekmės – buvo sutrikdytas įprastas KT darbas, išaugo įtampa ir nepasitikėjimas tarp darbuotojų.
Be to, komisijos išvadose nurodoma, kad administracijos direktorė diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukėlė neigiamas pasekmes visai KT – darbuotojai nuo šiol turi pagrindo abejoti, ar bus užtikrinta tinkama jų asmens duomenų apsauga ir teisės į privatų gyvenimą apsaugą.
Tiesa, šios rekomendacijos KT vadovybė nepaklausė, skyrė tik papeikimą, vieną švelnesnių įmanomų bausmių. Beje, jau po tyrimų Š.Keserauskas pasirašė įsakymą, leidžianti administracijos direktorei dirbti nuotoliniu būdu nuo lapkričio 6 dienos.
Į darbą jai tereikia ateiti kartą per savaitę, aptarti su KT pirmininku tarnybines užduotis ir peržiūrėti dokumentus.
15min šaltinių teigimu, toks sprendimas galėjo būti priimtas siekiant pratempti laiką, kol administracijos direktorė susiras kitą darbą.
Sankcija – adekvati
– Mano žiniomis, KT patalpose buvo slapta ir galimai neteisėtai įrašinėjami darbuotojų pokalbiai. Kaip vertinate šią situaciją? – 15min žurnalistas paklausė Š.Keserausko.
– Aš nežinau, iš kur ir kokią jūs informaciją turite. Jei turite kažką labai konkretaus, būtų labai keistas žaidimas, kad bandydamas neatskleisti duomenų apie esmę, kažką bandyčiau aiškinti abstrakčiai. Galiu patvirtinti, kad pažeidimas buvo padarytas. Bet jei bandyčiau konkretizuoti, koks jis buvo, galėčiau atskleisti asmens duomenis.
– Tada tiesiog norėčiau paklausti: patikrinimą atlikusi komisija siūlė atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, tačiau jūs priėmėte sprendimą skirti jam papeikimą. Kodėl?
– Konkrečiai negalėsiu komentuoti, nes būtų ta pati problema. Galiu pasakyti, kad kaip institucijos vadovas, kai komisija, tirianti įtariamą pažeidimą priima tam tikras išvadas, tai, ką komisija nustato, be abejo, mane įpareigoja, nebent norėčiau, kad tyrimas būtų papildytas ar padarytas iš naujo.
Kalbant apie sankcijas, komisijos siūlomos sankcijos yra tik siūlomos, bet kai priimi konkrečią sankciją konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes. Pavyzdžiui, ar žmogus anksčiau yra padaręs pažeidimų, ar buvo dėl pažeidimo neigiamos pasekmės.
Daug aplinkybių, kurios individualizuoja, kaip teisininkai sako, sankciją. Kiekvienu konkrečiu atveju į jas atsižvelgiama.
– Taigi, manėte, kad šiuo atveju siūloma sankcija per griežta?
– Nenorėčiau konkretizuoti atvejų. Bet konkrečiu atveju gali būti taip, kad siūloma sankcija nebūtinai yra adekvati. Reikia turėti galvoje, kad ir kokia sankcija bebūtų paskirta valstybės tarnautojui už pažeidimą, paskui labai tikėtina, kad jos gali būti skundžiamos teismui.
Mums ne tik reikia paskirti sankciją, bet ir žinoti, kaip pagrįsime tą sankciją teisme, jeigu jis būtų. Atleidimai kai kam gali atrodyti kaip labai lengvas dalykas, bet žinome bylų istorijas, nemažai atvejų, kai teismai pripažįsta, jog darbuotojai buvo atleidžiami be pagrindo.
Tokiu atveju būna priverstinis grąžinimas, kompensacijos ir panašiai. Kiekviena sankcija turi būti proporcinga pagal pažeidimą, pagal jo sukeltas pasekmes, pagal žmogaus istoriją, ar anksčiau buvo padaryta pažeidimų.
– Tai tam valstybės tarnautojui skirtas papeikimas, jūsų vertinimu, yra adekvati sankcija?
– Kadangi tai buvo mano sprendimas, buvo papeikimas, manau, buvo adekvati.
– O jūsų vertinimu, ar bet kokios valstybinės įstaigos administracijos direktorius gali tinkamai vykdyti savo funkcijas dirbdamas nuotoliniu būdu?
– Paklausčiau apskritai, ar žmogus gali vykdyti funkcijas nuotoliniu būdu? Tam tikromis aplinkybėmis gali. Net ir mūsų institucijos istorijoje tai buvo ne vieną kartą.
Atsižvelgiame į daug aplinkybių: darbo pobūdį, kur žmogus gyvena, gal yra susiklosčiusios ypatingos aplinkybės tuo metu, gal darbas nuotoliniu būdu gali būti tai laikinas dalykas esant toms aplinkybėms.
Yra daug aplinkybių, vėl nenoriu komentuoti konkrečių atvejų, bet toks sprendimas yra galimas ir jis kartais gali būti labai racionalus.
