„Kas galėtų paneigti, kad tai nėra verslo spaudimas Vyriausybei? Pirma, taikos sutartis nėra vieša, vadinasi, kažko baiminamasi. Antra, jei, kaip viešojoje erdvėje kalbama, kompensacija mokesčių mokėtojų lėšomis yra mainais už tai, kad įmonė atsiims skundus, įskaitant ir skundą prieš Europos Komisiją (tuo pačiu ir prieš Lietuvą), tai susidaro vaizdas, kad Vyriausybei daromas spaudimas. Visgi mano žiniomis, nors tokios rūšies bylų Europos teisingumo teismas yra nagrinėjęs dešimtimis, Europos Komisija jas pralaimi itin retai, todėl kyla klausimas, ar Vyriausybė ne per anksti atsitraukė?“ – pranešime žiniasklaidai cituojama R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri ragina sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su taikos sutartimi paviešinant ją pilna apimtimi.
„Viešojoje erdvėje keliami klausimai ir abejonės, ar pagrįstai Vyriausybė atsisakė savo ankstesnių pozicijų ginče su verslu, ar sutartis atitinka viešąjį interesą, ar visuomenei pateikiama visapusiška ir tiksli informacija apie pasiektus susitarimus su verslininkais? Taip pat visuomenei nėra tinkamai paaiškinta, kokį poveikį taikos sutartis turės energijos kainoms, pavyzdžiui, ar nepadidins elektros kainų vartotojams? Pažymėtina, kad daugelis Vyriausybės sprendimų ir nutarimų yra vieši, tuo tarpu ši su viešuoju interesu susijusi sutartis nėra prieinama visuomenei“, – priduriama pranešime.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigia, kad sutartis galėtų būti paviešinta, jeigu tam nėra teisinių kliūčių.
„Skaidrumas turi būti maksimalus, kiek tai neprieštarauja Lietuvos teisės aktams. Jeigu ten yra galbūt kažkokia jautri informacija, susijusi su įmonės komercine paslaptimi ar panašiai, tai šiuo atveju nepriklausys vien nuo Vyriausybės norų. Jeigu nėra jokių teisinių kliūčių, be jokios abejonės, taikos sutartis visa apimtimi turėtų būti paviešinta (...) Labai rimtai žiūrime į konservatorių raginimus“, – BNS sakė S. Malinauskas.
Vyriausybė gegužę pritarė Energetikos ministerijos taikos sutarčiai su bendrove „Danpower“. Pagal ją, Vokietijos ir Lietuvos kapitalo bendrovė „Danpower Baltic“ gautų leidimą gaminti elektrą jau pastatytoje ir veikiančioje kogeneracinėje jėgainėje Kaune, 12 metų mokant 9,7 euro cento už KWh (be PVM) tarifą, kaip numato 2013 metais aukcione laimėta 5 megavatų (MW) elektros skatinimo kvota.
Fiksuotas tarifas būtų dengiamas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo – bendrovė per metus gautų iki 1,5 mln. eurų, o per 12 metų – apie 18 mln. eurų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepą nepatvirtino Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) ir „Danpower“ taikos sutarties dėl pastarosios įmonės elektros gamybos projekto Kaune. Teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir surengs žodinį posėdį. Jis planuojamas spalio mėnesį.
Ši sutartis yra dalis bendros Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutarties. Ją dviejose kitose bylose teismas buvo patvirtinęs.
Pusę „Danpower Baltic“ akcijų valdo Lietuvos verslininkai Artūras Rakauskas, Augustinas Rakauskas, Alvydas Žabolis, o likusią dalį – Vokietijos energetikos koncernas „Danpower GmbH“.
VEI, iki liepos 23 dienos turėjusi priimti sprendimą dėl leidimo „Danpower“ gaminti elektrą Kaune su skatinamuoju tarifu, jį atidėjo. Inspekcija lauks galutinio teismo sprendimo.
Pagal taikos sutartį didesnis tarifas 12-kai metų įmonei turėjo įsigalioti nuo rugpjūčio 1 dienos.
Po šio LVAT nutarimo, Energetikos ministerija paprašė „Danpower“ sutikimo, kad sutartis įsigaliotų vėliau, po galutinio teismo sprendimo.
Taikos sutartimi, be kita ko, verslininkai įsipareigoja nutraukti teisinius ginčus aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Vokietijos ir Lietuvos investuotojai įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 abejotini Vyriausybės teiginiai apie atliekų deginimo jėgaines ir „Danpower Baltic“
