Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 06 22 /13:28

Konservatoriai atskleidė, ką siūlys rinkėjams per Seimo rinkimus: galvojo apie galimas derybas dėl koalicijos

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmadienį pristatė Seimo rinkimų programos projektą. Daugiau kaip 70 puslapių dokumente konservatoriai žada didesnes algas, mažiau skurdo, geresnius mokinių mokymosi rezultatus, ilginti sveiko gyvenimo trukmę, mažesnį savižudybių skaičių, solidesnį finansavimą gynybai ir panašiai.
Gabrielius Landsbergis
TS-LKD rinkimų programos projekto pristatymas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Konservatorių rinkimų į Seimą programos projektą pristatė partijos sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir Programos rengimo darbo grupės vadovė Jurgita Šiugždinienė.

Komentarus ir pastabas programos projektui pateikė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologai.

Nuo algų iki darbo našumo

TS-LKD rinkimų programos projekte kaip iššūkiai išskiriami šlubuojanti demokratija ir chaotiškas šalies valdymas, galimybių nelygybė ir skirtingos starto pozicijos vaikams, nesubalansuota sveikatos apsaugos sistema, išsikvėpęs ekonomikos modelis, augantis nedarbas, gilėjanti socialinė atskirtis, demografinė žiema, neatsakinga ir aplinkai žalinga veikla bei panašiai.

Konservatoriai žada, kad teisės aktai bus kuriami lėčiau, bet kokybiškai ir atsakingai, grąžinti prestižą dirbti valstybei, strategines bei analitines kompetencijas sukoncentruoti Vyriausybės „smegenų centre“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka

Nurodoma, kad Lietuva pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą pateks į Europos šalių Top10 (šiandien – 14 vieta).

Pagrindinės viešosios paslaugos viešuoju transportu bus pasiekiamos ne ilgiau nei per 30 minučių.

Tarp jų pažadų – ir pedagogo ateities paketas 2025, daugiau profesinių galimybių kiekvienam, įgalinti pirminę sveikatos apsaugos grandį – šeimos gydytojus, ilginti gyvenimo trukmę stiprinant kritinių ligų prevenciją, gerinti medikų darbo sąlygas, įsteigti „super ligoninę“.

„Lietuvos mokiniai pagal pasiekimus pateks į PISA reitingo dešimtuką (šiandien – 27 vieta). Mokytojų atlyginimai bus 30 proc. didesni nei šalies vidurkis (šiandien – 94 proc. vidurkio)“, – teigiama konservatorių rinkimų programos projekte.

Lietuvos mokiniai pagal pasiekimus pateks į PISA reitingo dešimtuką. Mokytojų atlyginimai bus 30 proc. didesni nei šalies vidurkis.

Vidutinė tikėtina vyrų sveiko gyvenimo trukmė pailgės iki 61 metų, moterų – iki 64 metų, rašoma dokumente.

Savižudybių skaičius sumažės 20 proc. (šiandien – 24,4 savižudybės 100 tūkstančių gyventojų).

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis

Ekonominėje dalyje TS-LKD planuoja įtvirtinti Lietuvą kaip bio ir sveikatos technologijų centrą Europoje, įgyvendinti dešimties ekonominio augimo centrų programą, perorientuoti imigracijos politiką.

„Darbo užmokestis Lietuvoje sieks 70 procentų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkio“, – nurodoma konservatorių rinkimų programos projekte.

Darbo užmokestis Lietuvoje sieks 70 procentų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkio.

Darbo našumas padidės iki 85 procentų Europos Sąjungos vidurkio.

Gyventojų, susiduriančių su santykiniu skurdu, sumažės iki 20 procentų (dabar – 22,9 proc.). Gimstamumo rodiklis, kaip žada siekti konservatoriai, pasieks 1,85 (šiandien – 1,63).

Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, skiriama gynybai, sudarys 2,5 procento (dabar – 2 proc.).

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka

Šaulių sąjungos narių skaičius, kaip nurodoma TS-LKD rinkimų programos projekte, padidės iki 15 tūkstančių (dabar jų yra 11 tūkstančių).

Konservatoriai nurodo, kad gyventojų, nusiteikusių ginti šalį agresijos atveju, bus ne mažiau kaip 55 procentai (dabar – 42 procentai).

Konservatoriai nurodo, kad gyventojų, nusiteikusių ginti šalį agresijos atveju, bus ne mažiau kaip 55 procentai (dabar – 42 procentai).

Aplinkosaugos srityje, kaip rašoma TS-LKD rinkimų programos projekte, bus perdirbama ne mažiau kaip 60 procentų komunalinių atliekų (dabar – 52,6 procentai).

Ne mažiau kaip 85 proc. geros būklės vandens telkinių (šiandien – 53 proc.).

„Pagal ekologinių inovacijų indeksą Lietuvos rezultatas pasieks 125 balus (dabar – 89 balai)“, – rašoma TS-LKD rinkimų programos projekte.

Siekia „normalesnės politikos“

Pasak TS-LKD pirmininko G.Landsbergio, vertinant situaciją tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, universalių ir visuomenę vienijančių temų sparčiai mažėja.

Jo nuomone, politikams neapsimoka kalbėti apie tai, kas visuomenę jungtų.

Esą politikai daug dažniau ima ieškoti temų, kurios išskirtų juos, leistų atstovauti nedidelei grupei žmonių.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Ir tai yra antipodas susitarimui, tai yra antipasitikėjimo kūrimas. Ko gero, mes labai aiškiai dabar tą matome JAV. Bet, aš sakyčiau, kad Lietuvos politinė padangė savo bent jau komunikacija arba politiniais pasiūlymais nėra labai skirtinga. Mes turime politikus Seime, kurie atstovauja antivakserių judėjimui, mes turime politikus, kurie mano, kad 5G yra baisingai žalingas dalykas. Mes turime iš esmės daugėjantį skaičių politikų, kurie ima pakraščius ir pakraštines temas ir visiškai kategoriškai neieško jokių prielaidų ar nemato priežasties, kad reikalinga yra tartis dėl kažko kas mus visus suvienytų“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

Mes turime politikus Seime, kurie atstovauja antivakserių judėjimui, mes turime politikus, kurie mano, kad 5G yra baisingai žalingas dalykas.

G.Landsbergis aiškino, kad pradėjus rengti rinkimų programą jis kėlė klausimą, koks yra konservatorių atsakas į tai.

Jis sakė, kad siekiama kitokios, normalios, kokybiškesnės politikos.

„Dėl to, kad normalesnė politika, mūsų tikėjimu, leistų susigrąžinti šiek tiek daugiau pasitikėjimo apskritai vykstančiais procesais ir leistų žmones įtikinti pokyčio esminėse srityse poreikiu. Todėl mūsų programa prasideda ne nuo ekonomikos, kaip jau buvo įprasta ir 2016 metais, ir anksčiau – mes pradėdavome programą, kad Lietuvai reikia būti arčiau kaip Airija, labiau kaip Švedija, kokia nors kita valstybė, kuri mums yra svajonių šalis, mūsų Panama“, – teigė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka

G.Landsbergis akcentavo, kad prie pasitikėjimo prisideda ir autoritetų trūkumas.

Pavyzdžiui, vykstant koronaviruso krizei, konservatoriai esą suprato, kad Lietuvoje yra per mažai epidemiologų, sveikatos ekspertų, žmonių, kurie galėtų nuraminti visuomenę, paaiškinti, kas vyksta, kodėl reikia laikytis tam tikrų taisyklių.

„Todėl stiprinimas pilietinės-politinės bendruomenės, kuri yra šalia politikos ir gali padėti, paaiškinti temas, dirbdama smegenų centruose, institutuose, universitetuose, medicinos sektoriuje – kad ir kur. Manau, tai yra vienas iš prioritetinių uždavinių“, – nurodė TS-LKD pirmininkas.

G.Landsbergis akcentavo, kad rengiant programą buvo iškeltas tikslas „mažiau yra geriau“.

Todėl rinkiminių pažadų dokumentas, kaip sakė konservatorių lyderis, nemažam kai kurių partijos narių nepasitenkinimui yra toli nuo 500 puslapių.

Tačiau G.Landsbergis tikino, kad stengtasi išsikelti uždavinius, už kuriuos politikams lengviau atsiskaityti: padaryta ar ne.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdis

„Antras dalykas – mintis rašant programą buvo, kad programa turi būti imant domėn koalicines Vyriausybes, imant domėn derybas, kurios gali vykti dėl Vyriausybės, imant domėn, kad ypatingai radikalios griežtos pozicijos užėmimas iš esmės daugeliui partijų ar kitų politinių jėgų gali būti raudonos linijos, prie kurių jos netgi negalės liestis“, – pažymėjo jis.

Antras dalykas – mintis rašant programą buvo, kad programa turi būti imant domėn koalicines Vyriausybes, imant domėn derybas, kurios gali vykti dėl Vyriausybės.

I.Šimonytė: nuėjome ne toli

TS-LKD rinkimų į Seimą sąrašą vesianti parlamentarė I.Šimonytė sakė, kad diskutuojant, kokią programos schemą pasirinkti, buvo galima rinktis tokią, kad tiek, kiek yra ministerijų, tiek surašyti skyrių.

Tačiau dauguma bėdų, kurias turime, ar neišspręstų klausimų yra tarpsektoriniai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

„Mes neturime problemų, kurios yra labai aiškiai padėtos kažkokioje vieno politiko ar vienos srities atsakomybės lauke, ant to stalo. Ir jeigu mes ten sutvarkome tą stalą, reiškia, mes išsprendžiame problemą. Dauguma problemų, net ta pati žema ir vidutinė pridėtinė vertė, mokslas, moksliniai tyrimai, švietimas nuo mokyklos – viską galime į tai sudėti, kad mes tikrai kalbėtumėme apie kūrybingą tautą, kuri gali ne taburetes gaminti, o kurti dizainą ir kurti konceptą ir už jį gauti daug didesnius pinigus, negu kad dabar gauname“, – akcentavo politikė.

I.Šimonytės manymu, kokybinių pokyčių prasme per ketverius metus nuėjome nelabai toli.

Esą daugiau naudojomės tuo, kad ekonomikos konjunktūra buvo palanki – ką ji atnešdavo, tą padalindavome.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio akimirka

Anot I.Šimonytės, dėl koronaviruso pandemijos susiklosčiusios situacijos ES sukūrė ir kuria daugybę finansinių instrumentų, per kuriuos į Lietuvą gali atkeliauti dideli finansiniai ištekliai.

Jos nuomone, turime užduoti sau klausimą, kaip padaryti, jog neatsitiktų taip, kaip žmogui, loterijoje laimėjusiam milijoną ir už jį pridovanojusiam draugams dovanų bei grįžusiam į pradinę poziciją, nepasigerinusiam gyvenimo kokybės.

„Pagunda yra labai didelė, nes žmonės yra pavargę nuo nuolatinių kalbėjimų apie reformą, žmonėms atsibosta. Į reformą dabar yra žiūrima ne kaip į būdą pakeisti mąstymą ir veikimą, bet kaip į būdą persidalinti galią ir išteklius. Ir iš tikrųjų reforma nėra galios ir išteklių persidalijimas. Tai yra tiesiog mąstymo ir veikimo būdo pakeitimas visų pirma“, – pabrėžė I.Šimonytė.

Į reformą dabar yra žiūrima ne kaip į būdą pakeisti mąstymą ir veikimą, bet kaip į būdą persidalinti galią ir išteklius.

Reitinguos kandidatus

TS-LKD yra pristačiusi kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje šių metų Seimo rinkimams sąrašą.

Jį partijos nariai reitinguos birželio 28 dieną.

Mindaugo Mikulėno nuotr./TS-LKD diskusija „Kaip pandemija pakeitė politiką?“
Mindaugo Mikulėno nuotr./TS-LKD diskusija „Kaip pandemija pakeitė politiką?“

Galutinis konservatorių kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje sąrašas bus patvirtintas liepos viduryje vyksiančiame partijos tarybos posėdyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?