Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Andriaus Kubiliaus ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio kreipimesi į šalies vadovę pažymima, kad leidimas kariams tam tikromis aplinkybėmis dirbti papildomą darbą buvo numatytas praėjusių metų rudenį priimtose įstatymų pataisose, kurias tąkart prezidentė pasirašė.
Anot parlamentarų, siūlymą leisti kariams dirbti papildomai padiktavo pats gyvenimas ir kitų šalių patirtis.
„Šios nuostatos labiausiai reikėjo eiliniams kariams, puskarininkiams, tiems žmonėms, kurių atlyginimai kariuomenėje nėra dideli ir nenusimato, kad artimiausiu metu gerokai didėtų. Karių tarnyba yra įvairi, nemažai jų budi paromis, todėl gali dirbti papildomai. Jokia paslaptis, kad ne vienas iš jų jau dabar papildomai užsidirba įvairiuose papildomuose darbuose, tačiau tai daro nelegaliai. Atitinkamos Krašto apsaugos sistemos tarnybos turi daug darbo tai nustatinėdamos, kariai baudžiami, sukasi nuolatinis įtampų ratas“, – rašoma opozicinių frakcijų vadovų kreipimęsi.
Be to, kaip teigia A.Kubilius ir E.Masiulis, papildomas darbas dar tarnybos metu yra daugelio valstybių praktikoje naudojama priemonė psichologiškai sušvelninti išėjimo iš tarnybos laikotarpį.
Seimo narių teigimu, daug karių į atsargą išeina jauno amžiaus, todėl galimybė jiems įsidarbinti bent paskutiniaisiais tarnybos metais būtų buvusi gera galimybė sklandžiai įsilieti į darbo rinką.
„Tuo labiau nesuprantamas šis sprendimas, lyginant su vos prieš savaitę Seimo priimta Vidaus tarnybos statuto įstatymo pataisa, kuria buvo leista papildomą darbą dirbti policininkams ir kitiems statutiniams pareigūnams“, – primenama Seimo frakcijų vadovų kreipimesi.
Jame pažymima, kad dirbti kariams papildomai leidžiama Vokietijoje, Norvegijoje, JAV, Danijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje bei kitose NATO valstybėse.
Seimas antradienį valdančiųjų balsais uždraudė profesinės karo tarnybos kariams dirbti kitą darbą. Už tokį krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko pasiūlymą balsavo 56 Seimo nariai, keturi buvo prieš, 14 susilaikė. Opozicinės frakcijos balsavime nedalyvavo.
Pagal pataisą, profesinės karo tarnybos kariams bus draudžiama dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia veikla, vykdyti kūrybinę ir pedagoginę veiklą.
Profesinės karo tarnybos kariai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo išduotas leidimas dirbti ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo turės gauti naują leidimą užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį, arba nutraukti darbą ar komercinio pobūdžio paslaugų teikimą.
J.Oleko teigimu, karių tarnyba yra labai įtempta, sunki, sudėtinga, todėl negalima tikėtis, kad jie galėtų atlikti gerai pareigą po darbo kitur.
Tuo metu buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė antradienį teigė rudenį parengsianti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl priimtos įstatymo pataisos.
Pernai lapkritį Seimas buvo papildęs Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnį ir suteikęs teisę kariams dirbti laisvu nuo tarnybos metu, gavus atitinkamą leidimą. Įstatymas įsigaliojo nuo 2013 metų sausio 1 dienos.
