„Yra partijoje įkurta programos rengimo grupė. Programos rengimo grupei vadovauja mūsų viena iš Kauno lyderių – Jurgita Šiugždinienė. Nuo Jurgitos priklauso, kokius ekspertus, specialistus ji pritrauks“, – teigė jis.
Kauno technologijos universitete dirbanti J.Šiugždinienė, kaip TS-LKD kandidatė, šįmet nesėkmingai dalyvavo Kauno mero rinkimuose. Partijos programą, anot G.Landsbergio, rengs ne tik ji ir kviestiniai ekspertai, bet ir partijos atstovai.
„Visi, kurie 2016 metais ir anksčiau yra prisidėję prie programų rašymo, jie visi ir dabar dalyvauja. Nereikia net to sakyti, tai savaime suprantama. Klausimas tik, kaip sutelksim ekspertus, kurie yra už partijos ribų“, – dėstė politikas.
Apie XXI a. konservatorius
Iki šiol G.Landsbergis asmeniškai sakė daugiausia dėmesio skyręs programos preambulei – esą partijai reikia priminti sau ir atsakyti į klausimus, kas konservatoriai yra XXI amžiuje.
„Paskelbti šūkius arba grandiozinius projektus gali bet kuri politinė jėga. Būdami viena iš kelių tradicinių, senųjų Lietuvos partijų privalome atsakingai žiūrėti į programos rengimą, kokias problemas ruošiamės spręsti“, – teigė jis.
Eidami į rinkimus 2016-aisiais, konservatoriai pasiūlė Lietuvai „ekonominio proveržio planą“. G.Landsbergis, jį pristatydamas, tuomet žadėjo valstybės priemonėmis kurti Lietuvos konkurencingumą, eksportą, naujas darbo vietas.
„Tikėsimės vidutinio atlyginimo augimo, kad galėtume pradėti lygiuotis bent jau į kitas Baltijos valstybes“, – 2016 metų kovą BNS komentavo jis.
Tai, kas nepakito, perkels iš „Plano Lietuvai“
Minėdamas sritis, kuriose reikia pokyčių, G.Landsbergis tuomet įvardijo socialinę apsaugą, pensijas, atlyginimus, darbo vietas ir švietimą.
TS-LKD planavo keisti mokytojų ruošimo tvarką, atnaujinti vidurinio ugdymo programą, didinti mokytojų atlyginimus, tęsti mokyklų tinklo pertvarką siekiant, kad „geriausias švietimas būtų pasiekiamas visiems Lietuvos vaikams“.
„Akivaizdu, kad žmogus, gyvenantis toliau nuo didžiųjų miestų, ypač nuo geros mokyklos, galimybių savo gyvenime turės kur kas mažiau. Ta situacija turėtų keistis“, – tuomet tikino G.Landsbergis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gabrielius Landsbergis: Planas Lietuvai yra realus ir įgyvendinamas
Kuo naujoji rinkimų programa skirsis nuo „Plano Lietuvai“, kurio opozicijoje likusi partija, bent jau visu pajėgumu, neturėjo progos įgyvendinti?
„Akcentuos kai kuriuos kitus dalykus. „Planas Lietuvai“ daugiausia – apie proveržio programą, apie tai, ko reikia Lietuvos ekonomikai. [...] Mano siekis yra, kad [naujoje] programoje išsaugotume tai, kas yra gera, ką būtų galima kartoti – tie, dalykai, kurie nėra pasikeitę. Ir aiškiai įvardyti tas programos dalis, ir naujas sritis, kuriose reikėtų ieškoti naujo sutarimo“, – komentavo G.Landsbergis.
Valstybės pareiga – kokybiškos paslaugos
Nauja konservatoriaus įvardyta sritis programoje – gerovės valstybė. Šį terminą į savo retoriką įtraukė ekonomistas Gitanas Nausėda ir tapo šalies prezidentu. Rugsėjį interviu TV3 televizijai jis pastebėjo, kad apie gerovės valstybę kalba vis daugiau politikų.
„Tiesa, kol kas daugiau – pro forma. Matau, kad kai kurie Seimo nariai, arba dalyvaujantys Seimo rinkimuose, naudojasi gerovės valstybės vėliava. [...] Atsiranda frakcijos su tokiais pavadinimais (rugsėjį susikūrusi Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“ – 15min), atsiranda retorika atskirų partijų lyderių kalbose, kad gerovės valstybė – siektina vizija šiuo metu“, – komentavo prezidentas, pažymėdamas, kad su siekiančiais gerovės valstybės mato perspektyvų bendradarbiauti.
Nors terminas ir „nuvalkiotas“, gerovės valstybei, anot G.Landsbergio, TS-LKD programoje vietos bus skiriama užtektinai.
„Tikrai pakankamai didelis dėmesys programoje bus skiriamas valstybės – šiek tiek jau darosi nuvalkiotas terminas – gerovei, tik mes ją matome per valstybės teikiamų paslaugų prizmę. Kad didžiausias valstybės įsipareigojimas, kurį valstybė prisiėmusi sau, – ne tik perdalinti pinigus, kuriuos paima ir atiduoda kitiems, bet ir paslaugos, kurias ji įsipareigojusi teikti.
Mūsų Konstitucija aiškiai numato, kad švietimas, sveikata, socialinių apsaugų spektro paslaugos turi būti teikiamos vienoda kokybe visiems žmonėms Lietuvoje, kuriems tų paslaugų reikia“, – teigė G.Landsbergis.
Švietimas – „dar labiau apleista sritis“
Anot jo, ši valdančioji dauguma neįgyvendino plano ir pažado viešųjų paslaugų prieinamumą užtikrinti visiems.
„Manau, tam turi būti skiriamas dėmesys – kaip priartinti esamą padėtį prie to, kas pažadėta netgi Lietuvos Konstitucijoje“, – pridūrė Seimo narys.
Situacija švietimo sistemoje, jo teigimu, per kelerius metus pakito, bet ne į gera.
„Situacija šiek tiek pablogėjo nuo 2016 metų. Tie netolygumai tik auga, regioninė padėtis niekaip nesikeičia – dar labiau apleista sritis“, – nurodė G.Landsbergis.
-
Partijos klojasi lovą prieš rinkimus: kam didžiausia nauda iš žemesnių kartelių?
-
Antrą kartą nesėkmę patyręs G.Paluckas: nemato priežasčių nei bėgti iš Vilniaus, nei atsistatydinti
-
Parlamentarai svarstys, ar ištęsti išankstinį balsavimą Seimo rinkimuose iki penkių dienų
-
Kas tas naujasis Seimo narys Liudas Jonaitis, kurį sveikino „nugalėjus velnią“?
-
Konservatorių štabui Seimo rinkimuose vadovaus G.Landsbergis
Praėjusį savaitgalį TS-LKD organizavo tarybos posėdį, kurio metu patvirtino kandidatų vienmandatėse apygardose kėlimo tvarką.
„Ta tvarka atveria skyriams rankas pradėti vienmandatininkų paieškas, ar sprendimo dėl jų procesą. Planuojame, kad iki vasario pabaigos jis turėtų būti baigtas“, – teigė G.Landsbergis.
Pasitiki rinkėjais
Partijos pretendentų į Seimą sąrašas daugiamandatėje, anot jo, bus aiškus vasarą.
„Laukiam, aišku, Ingridos Šimonytės apsisprendimo. Tai įdomus aspektas ne tik mums, bet ir visuomenei“, – pridūrė G.Landsbergis, į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusiai I.Šimonytei pasiūlęs vesti TS-LKD sąrašą.
Ko iš Seimo rinkimų tikisi konservatoriai? Atrodo – nebenori trečią kadenciją iš eilės dirbti opozicijoje.
„Norėtumėm konstitucinės daugumos. Be jos nenurimsim, – šyptelėjo partijos pirmininkas. – Norint įgyvendinti savo programą, reikia sudaryti valdančiąją daugumą. Kad būtų tiek mandatų, kad būtų galima ją sudaryti. Šiaip aš stengiuosi išlikti kuklus ir pasitikėti rinkėjais.“
TS-LKD šiuo metu Seime turi 36 mandatus.
Seimo rinkimai vyks kitų metų spalio 11-ąją.
