Kitaip nei iškėlus pirmalaikių Seimo rinkimų idėją, jai antradienį parlamente patyrus fiasko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skubus prezidiumas nebuvo šaukiamas.
Susirinko tik valdančiosios koalicijos partneriai. Nors čia irgi skambėjo kai kurių politikų, tarkime, liberalo Eugenijaus Gentvilo, raginimas konservatoriams greičiau apsispręsti, kas toliau.
G.Landsbergis yra komandiruotėje Paryžiuje. Gali būti, kad konservatorių vadovybė prezidiumo posėdį surengs tik kitą savaitę.
Kitos valdančiosios politinės jėgos – Laisvės partijos – vicepirmininkas Vytautas Mitalas kalbėjo, kad I.Šimonytė turėtų likti poste ir tęsti darbus.
Apie tai jau nuosaikiau kalba ir pati premjerė, dar neseniai žadėjusi, kad Seimui nepasileidus, prezidentui Gitanui Nausėdai įteiks atsistatydinimo pareiškimą.
Šalies vadovas konservatorių elgesį įvertino kaip „vaikų darželio pasirodymą“ ir pareiškė, kad I.Šimonytė iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje turėtų apsispręsti dėl ministrų, kurie sukėlė abejonių dėl išlaidų savivaldoje, atsakomybės.
Atsistatydinus švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei, tebekybo klausimas dėl finansų ir kultūros ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio.
Pastarasis pareiškė, kad trauktis iš pareigų neketina.
Kaip dabartinėje situacijoje gali pasielgti I.Šimonytė, TS-LKD, o tada jau ir visa valdančioji koalicija?
Žvelgiant į daugybę faktorių, pasikeitusį I.Šimonytės kalbėjimą, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesoriaus Mindaugo Jurkyno nuomone, Vyriausybė išliks, gali tik pasikeisti tam tikros personalijos. Taip bus nugesinta ugnis, nors prisišnekėta vienaip, o elgiamasi kitaip.
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorės Dovilės Jakniūnaitės teigimu, jeigu I.Šimonytės pozicija nepasikeis, galima sakyti, kad pereiname į paskutinę dirbtinai susikurtos krizės fazę.