Tokį nutarimo projektą penktadienį registravo TS-LKD pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir grupė kitų konservatorių.
Iš viso projektą pasirašė 30 parlamentarų iš TS-LKD frakcijos. Konservatoriai Seime turi 50 atstovų.
Kad pirmalaikiai parlamento rinkimai būtų paskelbti, šią iniciatyvą privalo palaikyti ne mažiau kaip 85 parlamentarai.
„Tik ką registravome Seimo nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų (...), priežastys yra aiškios paties paskelbimo dokumento, viskas buvo daug kartų minėta – dėl besiklostančios situacijos tiek savivaldoje, tiek Seime, ir bendrai valstybei, visai politinei sistemai kylančių klausimų“, – spaudos konferencijoje žurnalistams penktadienį sakė G.Landsbergis.
Anot jo, dėl konkretaus balsavimo laiko dar nėra apsispręsta, svarstoma tai daryti „pirmą arba antrą birželio savaitę“.
G.Landsbergis teigė, kad Seimo konservatoriai dar svarstys, ar balsavimas dėl pirmalaikių rinkimų frakcijos nariams būtų privalomas.
„Nesvarstėm kol kas (dėl privalomo balsavimo – BNS), manau, kad svarstymas bus toks, koks sprendimas bus – bus matyt“, – sakė G.Landsbergis.
Konservatorių vadovas taip pat nesiėmė prognozuoti, kaip įvykiai klostytųsi, jei Seimas nepritartų pirmalaikiams rinkimams ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teiktų atsistatydinimo pareiškimą, ar liktų tą pati TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicija.
„Viešai komunikuojam tik kitą žingsnį, kurį paskelbė premjerė, kad Seimui nusprendus, kad Seimas atitinka keliamus skaidrumo reikalavimus, tokioj situacijoj ministrė pirmininkė grąžintų savo įgaliojimus o tuomet – Konstitucijoje numatyti žingsniai, tokie kaip laikinojo ministro pirmininko paskyrimas, diskusijos Seime. Konkrečiai nesiimu svarstyti, ar pavyktų ta pati koalicija, gal nepavyktų ta pati koalicija. Visas spektras variantų yra įmanomas, žiūrėsim, kaip dėliosis“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Nutarimo projekte sakoma, kad abejonės dėl savivaldos politikų išlaidų skaidrumo „neigiamai veikia pasitikėjimą visomis parlamentinėmis partijomis ir visomis politinėmis valdžios institucijomis“.
Pasak konservatorių, piktnaudžiauti išmokomis leidžianti ydinga sistema „sudaro prielaidas kvestionuoti Seimo, Vyriausybės ir politinės sistemos legitimumą“, todėl reikia atnaujinti piliečių pasitikėjimo mandatą.
G.Landsbergis taip pat tvirtino, jog Vilniaus rengiamo NATO viršūnių susitikimo išvakarėse šalyje įkaitusi politinė atmosfera nesusilaukė išskirtinio užsienio partnerių dėmesio, o nuogąstavimai dėl galimų nesklandumų yra nepagrįsti.
„Demokratija yra gyvas procesas. Lietuva yra vertinama, kaip teisės viršenybės valstybė, su aukštu korupcijos suvokimo reitingu, turinti aukštą atskaitomybę prieš rinkėjus, todėl diskusijos, kurios susijusios su skaidrumu, visiškai aiškios. Iš partnerių vienintelių klausimų, kokių esu išgirdęs, dėl hibridinių dalykų, tai aišku, tas yra visai paneigta“, – teigė ministras.
Jis pažymėjo, kad rinkimai vyksta visose valstybėse ir pats rinkimų faktas „niekaip nėra suvokiamas kaip destabilizuojantis veiksnys“.
„NATO summito metu bus visa apimtimi veikianti Vyriausybė, pasiruošimas vyksta, jokių didelių kliūčių nei techninių, nei politinių nematom. Noriu priminti, kad renginio šeimininkas yra prezidentas, netgi teorinėms galimybėms (dėl bevaldystės – BNS) iškilus, renginys savo šeimininką turėtų bet kokiu atveju“, – tvirtino G.Landsbergis.
Valdantieji konservatoriai praėjusią savaitę paskelbė siekiantys pirmalaikių Seimo rinkimų, argumentuodami būtinybe perkrauti politinę sistemą. Tokį sprendimą TS-LKD prezidiumas priėmė reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis.
Visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu.
Dar prieš konservatoriams registruojant projektą dėl pirmalaikių rinkimų, Seimui ketvirtadienį opozicinės darbotvarkės metu buvo pateiktas toks Petro Gražulio siūlymas. Jis buvo atmestas.
Konservatorių partneriai liberalai ir Laisvės partija skeptiškai vertina pirmalaikių rinkimų skelbimą šiuo metu, TS-LKD gretose taip pat nėra sutarimo dėl to, o didžioji dalis opozicijos teigė iš esmės palaikanti pirmalaikių rinkimų idėją, tačiau tik pirmiausiai atsistatydinus Vyriausybei.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins.
Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti kitų metų rudenį.
