Pagal TS-LKD Tarybos parengtą rezoliuciją, konservatoriai reikalaus Vyriausybės nedelsiant pateikti Seimui informaciją apie svarbiausių viešojo sektoriaus sričių darbuotojų ilgalaikę atlyginimų kaitą ir su jų augimo perspektyvomis. Teigiama, kad dėl įvykdytos mokesčių reformos švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, valstybės tarnybos, teisėsaugos darbuotojams netgi nėra galimybių kelti atlyginimų.
TS-LKD frakcija Seime įpareigojama: „Siekti nepamatuotos ir biudžeto pajamas kasmet 300 mln. eurų mažinančios mokesčių reformos moratoriumo, o minėtas lėšas nukreipti struktūrinėms viešojo sektoriaus reformoms ir konkrečiai – pedagogų, medikų ir kultūros darbuotojų ilgalaikei atlyginimų didinimo programai finansuoti. Jei to nepavyks pasiekti, nepalaikyti šiuo metu Vyriausybės pateikto 2019 metų valstybės biudžeto projekto.“
Rezoliucija sukėlė aršių diskusijų. Dauguma TS-LKD tarybos narių ją palaikė, tačiau teikė pastabas, pvz., siūlydami pavadinti biudžetą „antiregioniniu“. Garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis priekaištavo, kad rezoliucija parašyta itin sudėtingai ir nebus suprantama rinkėjai, jis priekaištavo dėl kalbos stiliaus, kritikavo formuluotes. Anot profesoriaus, partija neturėtų skųstis dėl to, Vyriausybės nariai neranda laiko atsakyti į opozicijos klausimus.
Galiausiai TS-LKD taryba rezoliucijai pritarė su pastabomis.
G.Landsbergis: viešasis sektorius paliekamas likimo valiai
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis tikino, kad „viešasis sektorius Lietuvoje yra įkaitęs, liepsnojantis, degantis“, tačiau Vyriausybė dėl reformos net neturi galimybių spręsti problemų.
„Šių metų biudžetas turi keletą priežasčių, dėl ko apie jį reikia kalbėti. Viena iš jų susijusi su visuomenėje vis labiau girdimu nepasitenkinimu. Pirmiausia tas nepasitenkinimas girdimas iš mokytojų. Prieš metus, panašiu metu, lygiai prieš metus prie Seimo vyko medikų piketas, prieš mėnesį – kultūros darbuotojų piketas, dabar streikuoja mokyklos“, – piktinosi G.Landsbergis.
Anot jo, gegužę priimta mokesčių reforma Seime buvo neišdiskutuota, ir „mažai kam ji buvo aiški“.
„Ji atnešė labai aiškų dalyką. Iš kitų metų biudžeto šita mokesčių pertvarka išbraukė daugiau kaip 300 mln. eurų. Tai nėra viena eilutė, šie pinigai leistų išspręsti mokytojų atlyginimų klausimą“, – teigė G.Landsbergis ir pažymėjo, kad biudžetas ir reformos svarstyti buvo pateiktos atskirai.
Anot jo, partijos privalo prisiimti atsakomybę, kadangi Vyriausybė kartoja, kad „galima ieškoti sprendimų, algos kyla, nėra viskas taip blogai“.
„Kai kalbame apie kitų metų biudžetą, čia nėra parašų. Tai yra vienos Vyriausybės, vieno premjero sprendimas kitais metais tokius dalykus padaryti, tokius dalykus pakeisti. Manau tai yra skandalinga“, – rėžė G.Landsbergis.
Rezoliucijoje teigiama, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvykdė „ultralibertarinę mokesčių reformą“, ji iš esmės sumažino įplaukas į valstybės biudžetą (300 mln. eurų kasmet), kas labai susiaurino galimybes užtikrinti viešojo sektoriaus paslaugas.
G.Landsbergis teigė, kad stabdant mokesčių pertvarką, atšaukiant įstatymus, kurie turėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos, reikėtų „sėsti rimtai“ ir skirti dėmesį toms sritims, kurioms reikia daugiausiai dėmesio, o švietimas yra pirmiausia.
Antra priežastis, kodėl reikia stabdyti reformas, anot G.Landsbergio, galimi ekonominiai neramumai.
„Girdimos kalbos apie nelengvus laikus, kurie ateis. Ir jie tikrai ateis. Klausimas, ar 2020 metais, kai mums reikės vadovauti Vyriausybei, ar anksčiau. Yra labai aiškios kalbos, kad nesurenkamas biudžetas, nesurenkami suplanuoti mokesčiai, gal dėl to, kad valstiečiai suplanavo per daug gerai, tikėdamiesi saulėtų dienų, arba dėl to, kad ekonomika lėtėja“, - sako G.Landsbergis.
A.Kubilius: gyvename sumaišties laikotarpiu
Andrius Kubilius tarybos posėdyje teigė, kad Lietuva gyvena sumaišties laikotarpiu, ir tai aktualu visai Europai. Dėl sumaišties jis kaltino „politinę kairę“.
„Sumaištis ateina iš politinės kairės. Socdemai, „valstiečiai“, „tvarkiečiai“, darbauskiai, širinskienės, karbauskiai ar net skverneliai, juozaičiai. Nevardinsiu asmeniškai. Yra ta pati kairė, tai griūnanti, lyg ir vėl atgimstanti, ir vėl griūnanti, paskutinius kelerius metus gyvenanti pastoviame chaose ir vis įvelianti Lietuvą į pastovų chaosą“, – aiškino A.Kubilius.
Anot jo, patvirtintos reformos „pasmerkė viešą sektorių lėtam uždusinimui“.
„Kitais metais potencialiai pajamos sumažėja 300 mln. eurų, bet per tris metus sumažėja beveik 2 mlrd. eurų. – ką tai reiškia viešam sektoriui. (…) Mes galime tik kreiptis į tuos pačius „valstiečius“, ragindami juos atsikvošėti ir skelbti moratoriumą“, – sako A.Kubilius.
Anot jo, reformoje buvo „gerų ketinimų“ – darbo jėgos apmokestinimą reikia mažinti.
„Bet jei mažini darbo jėgos apmokestinimą, reikia ieškoti kitų pajamų šaltinių, kad viešasis sektorius nebūtų paliktas visiškoje neviltyje. Siūlau stabdyti, tartis ir ieškoti tokių sprendimų, kurie grąžintų žmonėms tikėjimą, kad šioje valstybėje galima racionaliai tvarkytis“, – sako A.Kubilius.
Jis įgėlė valdantiesiems, kad chaosas ir krentantys reitingai „nepažadina racionalumo, o pažadina tik dar daugiau pykčio“.
„Kai Vladimiro Putino reitingai smunka, jis eina kariauti. O kai mūsų valdžios reitingai smunka, jie kuria dar daugiau komisijų opozicijos veiklai tirti“, – kalbėjo A.Kubilius.
