Konservatoriai siūlo panaikinti galimybę nuteistiems asmenims išlaikyti Seimo nario mandatą, sakydami, kad taip Seimo statutą suderintų su Konstitucijoje numatyta apkaltos procedūra, pranešė TS-LKD frakcija.
Seimo statute numatyta, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą.
„Pagal tokią nuostatą išeitų, kad jei asmuo padaro labai sunkų nusikaltimą iki tapdamas Seimo nariu ir jau jam esant Seimo nariu teismas, tarkime, skiria 10 metų laisvės atėmimo bausmę, apkalta tokiam Seimo nariui negalima“, – pranešime spaudai cituojamas konservatorius Jurgis Razma.
Siūlo Seimo statutą keisti dėl apkaltos procedūros atsisakant sąlygos, kad nusikaltimas turi būti padarytas einant pareigas, argumentuodamas, kad Konstitucija nenumato tokių apribojimų.
Jis siūlo keisti Seimo statutą dėl apkaltos procedūros atsisakant sąlygos, kad nusikaltimas turi būti padarytas einant pareigas, argumentuodamas, kad Konstitucija nenumato tokių apribojimų.
Seimo statute šiuo metu numatyta, kad jeigu Seimo narys pripažįstamas kaltu baudžiamojoje byloje ir nuosprendis įsigalioja, jam pradedama apkaltos procedūra. Tačiau apkaltos procesas pradedamas asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas.
Konservatoriai siekia inicijuoti apkaltą Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos byloje nuteistam Seimo nariui „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, tam siekiama sušaukti neeilinę sesiją.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį išteisino buvusį Darbo partijos vadovą europarlamentarą Viktorą Uspaskichą, Seimo narį V.Gapšį ir buvusią partijos finansininkę Mariną Liutkevičienę dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltais dėl vadinamosios juodosios buhalterijos. Visi kaltinamieji nubausti piniginėmis baudomis. Po šio teismo nuosprendžio bausmė įsigalioja.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pirmadienį sakė, kad teismo sprendimas nekeičia Seimo nario statuso, todėl nėra jokio pagrindo pradėti V.Gapšio apkaltos procedūros ir jis gali tęsti savo darbą. Apeliacinio teismo sprendimas yra susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
