To prireikė po to, kai partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė atsistatydinsiąs, jeigu nebus galima suorganizuoti pirmininko rinkimų anksčiau nei kitų metų gegužę, kai numatytas eilinis partijos suvažiavimas.
Trečiadienį partijos prezidiumas nutarė, kad naujų rinkimų pirmasis turas vyks vasario 11-12 dienomis, o naujasis pirmininkas partijos suvažiavime bus paskiriamas kovo 4 dieną.
Naujasis pirmininkas partijai vadovaus ketverius metus.
Dabartinis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad jis pats būtinai dalyvaus šiuose rinkimuose. Kas bus jo konkurentai, kol kas nėra aišku.
Tikiuosi pristatyti savo viziją partijai, tolimesnį atsinaujinimą, nuosaikų konservatizmą, kaip aš pavadinau, ir tikiuosi partijos narių palaikymo, – sako G.Landsbergis.
„Taip, aš kandidatuosiu. Tikiuosi pristatyti savo viziją partijai, tolimesnį atsinaujinimą, nuosaikų konservatizmą, kaip aš pavadinau, ir tikiuosi partijos narių palaikymo“, – sakė G.Landsbergis.
Pasak jo, išrinkdami partijos vadovą iš naujo partijos nariai galės galutinai įvertinti Seimo rinkimų rezultatus.
„Įvertinimas, kurį mes iš dalies pradėjome ir tarybos posėdyje, ir prieš tai prezidiume, turėtų būti visų mūsų partiečių būryje padarytas. Ir jau mūsų nueito kelio, ir, svarbiausia, ateities krypties. Tai man šiandien yra svarbiausia – turėti mandatą tolimesniems pokyčiams, kad būtų aišku, kuria kryptimi mes einame ir kodėl mes ten einame, ir ką mes norime pasiekti“, – aiškino, kodėl panoro paankstintų pirmininko rinkimų, G.Landsbergis.
Anot jo, tikrai nėra teisingi nuogąstavimai, kad anksčiau vyksiantys rinkimai bus naudingi tik jam pačiam, nes G.Landsbergio oponentai nespės išreklamuoti savo kandidato.
„Sprendžiant pagal antraštes, tikrai mūsų partijoje yra labai tvirta nuomonių raiška ir tikrai gebama ir spėti pasakyti nuomones skirtingas, ir apie jas diskutuoti, ir dar žiniasklaidą informuoti apie tai“, – šmaikštavo konservatorių pirmininkas.
Norėtų atvirų kandidato į prezidentus rinkimų
G.Landsbergis sako norintis atviros partijos ir puoselėjantis viltį, kad konservatoriai kandidatą 2019-ųjų metų prezidento rinkimuose kels atsiklausdami visos tautos nuomonės, kaip tai daro Prancūzijos konservatoriai.
„Manau, kad mes turime toliau eiti atsinaujinimo kryptimi. Atvira partija. Daugiau naujų jaunų žmonių mūsų bendruomenėje. Tai, ką mes darėme ir prieš šiuos Seimo rinkimus. Tolimesnė kryptis, aš manau, mes turime atrasti būdus įtraukti žmones, kurie nėra partiečiai į partijos procesus. Aš kalbu apie atvirus rinkimus, kuriuose galėtume rinkti ir partijos pirmininką, ir gal net kandidatą į prezidentus“, – sakė G.Landsbergis.
Tačiau kovą vyksiančiam suvažiavimui ši idėja dar nebus pristatoma, mat tam reiktų keisti partijos įstatus, o tam, pasak G.Landsbergio, pritrūks laiko.
Pasak jo, norintys tokiuose rinkimuose dalyvauti kandidatai neprivalėtų priklausyti partijai, tačiau galbūt turėtų sumokėti nedidelį užstatą ar pasirašyti, kad palaiko konservatorių partijos vertybes ir idėjas.
Preliminariai naujo TS-LKD vadovo rinkimai galėtų vykti 2017 metų vasarį.
Pirmą kartą šios partijos pirmininkas bus renkamas ketveriems metams. Iki šiol jo kadencija trukdavo dvejus metus.
G.Landsbergis partijos pirmininku išrinktas 2015 metų balandį.
Per šių metų spalį vykusius Seimo rinkimus partija surinko daugiausia – beveik 22 proc. – rinkėjų balsų daugiamandatėje apygardoje,tačiau po antrojo turo pagal mandatų skaičių liko antri. Per antrąjį turą jie pralaimėjo net tose vienmandatėse apygardose, kur nuolat švęsdavo pergalę. Konservatoriai Seime savo frakcijoje turi 31 atstovą, prieš tai buvusiame parlamente jie turėjo 30 vietų.
