Nepaisant konservatorių pasipriešinimo ketvirtadienį vakare Seimas skubos tvarka vis tiek sugebėjo priimti įstatymo pataisas, todėl nuo šiol ilgiau nei metus neradusiems darbo asmenims bus mokama sumažinta pašalpa. Tiesa, pašalpos bus mažinamos tik tuomet, jei žmogui per tą laikotarpį bus pasiūlytas bent vienas darbas. Palikta galimybė ir savivaldybėms nuspręsti, kad žmogus tikrai stengėsi susirasti darbą, bet jam nepavyko.
Iš 71-o parlamentaro už tai balsavo 62. Įstatymo nepalaikė vsii salėje buvę šeši konservatoriai ir mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys.
Nuo šių metų birželio 1 d. įsigalios tvarka, pagal kurią maksimalaus dydžio – 350 litų pašalpą žmonės galėtų gauti ne ilgiau kaip vienerius metus. Po to kas metus pašalpa vis mažėtų.
Po dvylikos mėnesių socialinė pašalpa darbingiems asmenims bus mažinama penktadaliu, po dvejų metų – 30 proc., po trejų metų – 40 procentų. Penktus metus maksimali socialinė pašalpa bus braukiama perpus.
Jei asmuo nedirbs daugiau kaip penkerius metus, pašalpa bus mokama tik už nepilnamečius vaikus. Jiems pašalpos nebus mažinamos, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš pradžių siūlė penkis metus nedirbančių tėvų vaikams mokėti tik pusę pašalpos.
Dabar galiojanti tvarka yra daug švelnesnė ir pašalpos pradedamos mažinti tik tuo atveju, jei bedarbiai jas gauna ilgiau nei trejus metus.
Labiausiai įstatymo projektu nepatenkintas buvo konservatorius Rimantas Jonas Dagys. Jis teigė, kad šis įstatymas teikiamas nepasitarus su pensininkų ir daugiavaikių šeimų organizacijomis, todėl yra ciniškas ir socialiai nejautrus. Seimas atmetė jo teiktas pataisas dėl pašalpų nemažinimo daugiavaikių šeimų maitintojams.
"Šios pataisos visiškai nesusijusios renovacija. Bausime motinas, kurios nespėjo integruotis į darbo rinką, nes augino vaikus. Tai yra visiškai naujas dalykas", - aiškino R.Dagys.
Savo ruožtu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir socialdemokratas Algirdas Sysas priminė konservatoriui, kad būtent jo partijos vadovaujama Vyriausybė anksčiau pati drąsiai mažindavo įvairias valstybės teikiamas išmokas ir pavadino ketvirtadienio konservatorių veiksmus tuščiomis politinėmis ambicijomis ir demagogija.
Priešiniesi renovacijai – negusi kompensacijos
Tuo tarpu įstatymo pataisos, pagal kurias teisę į kompensacijas už šildymą trejiems metams praras renovacijai nepritariantys asmenys, ketvirtadienį buvo vieningai priimtos.
Todėl nuo šiol visi, kurie nedalyvaus balsavime dėl renovacijos ir/ar jai nepritars nebegalės tikėtis, kad valstybė dengs jų išlaidas būsto šildymui.
Aplinkos ministras V.Mazuronis mano, kad tokia tvarka paspartins renovacijos procesą, kadangi šiuo metu kompensacijas gaunantys žmonės neretai atsisako renovuoti būstą manydami, kad dėl to sumažės jų gaunama kompensacija už šildymą.
Pataisos numato, kad daugiabučio butų savininkai, kurie kreipiasi dėl šildymo kompensacijų, privalėtų dalyvauti, priimant sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo, kitu atveju jie kitą šildymo sezoną gautų sumažintas pašalpas.
Nepritarus būsto renovacijai, kompensacija galės būti sumažinta per pusę, o nuo kito šildymo sezono ji iš viso nebūtų skiriama. Gyventojas, neremiantis renovacijos, pašalpos negautų, kol bus baigtas namo atnaujinimas, bet ne ilgiau kaip 3 metus.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys piktinosi, kad daugiabučių bendrijų sprendimai lems atskirų žmonių gyvenimą: „Įvedam naują principą – už trečiųjų asmenų – bendrijų sprendimus gali būti atimta teisė žmogui gauti pašalpas“.
Konservatorius Jurgis Razma piktinosi, kad pašalpos gali būti nurėžiamos ir tiems gyventojams, kurie renovacijai priešinsis ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių.
„Jeigu jis mato neskaidrumus, jeigu mato, kad blogas projektas, jis neturi balso, nes nėra jokių mechanizmų žmogui objektyviai pasisakyti“, – sakė J.Razma.
Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad šiuo projektu bus grąžinama baudžiava ir kolūkiai.
„Tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius replikavo, kad negalima sukurti atskirų įstatymų kiekvienai šeimai ir kiekvienai situacijai.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sutinka, kad galimas „nesąžiningas būsto renovavimas“, tačiau jis žada saugiklius, kurie padės to išvengti.
„Yra labai daug vietų, kur reikia dėti saugiklius, mes juos dedam pradedant nuo statybininkų atrankos, kokybės. Yra visa sistema, kaip bus nustatoma ne šilumos kaina, o šilumos kiekiai, yra metodika, išvedamas vidurkis už paskutiniuosius trejus metus ir taip toliau“, – aiškino ministras.
