Seimo nariai teikdami interpeliaciją ministrui pareikalavo atsakyti į 9 klausimus, pasak rengėjų, susijusius su ministro atsakomybės stygiumi, delsimu imtis adekvačių veiksmų ir skandalo Krašto apsaugos ministerijoje slėpimu.
Ministro J.Oleko klausiama, kodėl neprisiimama asmeninė atsakomybė už gynybai skirtų lėšų švaistymą, kai ministras yra vienintelis biudžeto asignavimų valdytojas. Teiraujamasi, kokie argumentai bus naudojami dialoge su visuomene, ypač bandant paaiškinti krašto apsaugos finansavimo didinimo svarbą, kai KAM skendi lėšų švaistymo skandale.
Opozicija klausia, kodėl UAB „Nota bene“ yra dažniausiai viešųjų pirkimų konkursus laiminti įmonė; klausiama ar jos akcininkai yra finansavę Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) bei kodėl sutartis su šia įmone nebuvo nutraukta, nors skandalingos pirkimo aplinkybės buvo žinomos dar nuo 2015m. pavasario.
Taip pat ministro klausiama, ar buvo pareikalauta atsakingų institucijų imtis veiksmų, kad tokie švaistymai nepasikartotų, o ydinga viešųjų pirkimų sistema ministerijoje būtų pakeista. Domimasi, kodėl dėl įmonės „Nota bene“ nebuvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) nors apie situaciją žinota daugiau nei metus; taip pat kodėl nebuvo informuota šalies prezidentė, Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas. Taip pat, kaip J.Olekas įsivaizduoja darbą krašto apsaugos ministro pareigose, jei nepasitikėjimą juo pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak opozicijos, ministras yra vienintelis sistemos biudžeto asignavimų valdytojas. Nepriklausomai nuo viešųjų pirkimų tipo ir perkančiosios organizacijos konkrečiais atvejais politinė atsakomybė tenka krašto apsaugos ministrui. Ministras turi svertų bet kuriame etape įsikišti ir nutraukti bet kurį pirkimą, veikdamas per sau pavaldžius ministerijos departamentus: Įsigijimų departamentą, Generalinę inspekciją, AOTD. Paaiškėjus, kad UAB „Nota Bene“ galimai sukčiavo, ministras nieko nedarė, kad būtų sustabdyti kiti pirkimai iš UAB „Nota bene“.
Seimo statutas numato, kad Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiškinti šių pareigūnų priimtų sprendimų motyvus.
Po interpeliacijos įteikimo Seimo Pirmininkui, kuris nedelsdamas ją užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės nariui ir Seimo nariams, nė vienas parašas negali būti atšauktas.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
