Konservatoriai aiškina, kad ketvirtadienį į frakcijos posėdį Seime V.Rupšį kviečia pasikalbėti dėl tam tikrais svarbiais klausimais išsiskiriančios komunikacijos.
Be kita ko, bus aptartas Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje.
Buvo kilęs nemažas šaršalas, kai išsiskyrė pozicijos dėl to, kada ir kaip ji atsiras mūsų šalyje.
Spalį, kai vizito buvo atvykusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, ji ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kalbėjo, kad brigada kilus krizei į Lietuvą bus permesta per 10 dienų.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nustebo, kad tokie reikalai skelbiami viešai, o A.Anušauskas tąsyk susilaikė nuo komentarų.
Savo nuomonę išsakė ir prezidentūra, nurodžiusi, kad kariuomenės vadas skubotai paskelbė savo siūlymus, ir pabrėžusi, jog komunikavimas tokiomis temomis turi būti atsargus bei atsakingas.
Kartais – balsų kakofonija
TS-LKD pirmininko G.Landsbergio teigimu, situacija šiek tiek pasikeitė nuo tada, kai jis iškėlė idėją frakcijos nariams susitikti su V.Rupšiu.
Tačiau kai kurie principai esą išlieka svarbūs – kad visi kalbėtų tą patį.
Anot ministro, mūsų valstybės strateginiai tikslai nesiskiria, dėl to sutaria visos institucijos, yra patvirtinimas ir Valstybės gynimo taryboje.
„Bet komunikacija kartais išsiskiria. Kartais pasakome, ar tai mums yra imperatyvus tikslas, ar ne imperatyvus, ir tada sumaištis apsunkina mūsų, kaip diplomatų, komunikavimą su mūsų partneriais. Dėl to, kad jie girdi kartais tam tikrą balsų kakofoniją ir gali vienu ar kitu atveju pasakyti: „Gal pirma jūs susitarkite tarpusavyje, ko jūs iš tikrųjų labiausiai norite.“
Aš norėčiau, kad mes šiek tiek palengvintumėme diplomatų darbą, visi susitartume – mes tikrai patvirtiname ir tada, kai jau diplomatai eis derėtis ar siekti kažkokių partnerių įsipareigojimų, kad turėtų labai tvirtą ir aiškų užnugarį visose institucijose“, – komentavo G.Landsbergis.
Jeigu partnerių institucijos kreipiasi ar į mūsų Krašto apsaugos ministeriją, ar į kariuomenę, ar į Vyriausybę, užsienio reikalų ministro nuomone, atsakymas turi būti visą laiką toks pat.
Jis sakė, kad esminė susitikimo su V.Rupšiu tema – vienoda komunikacija dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.
„Nenustebčiau, jeigu, sakysime, mes aptartume ir bendrai saugumo situaciją, padėtį Ukrainoje ir taip toliau. Bet tai nėra dabar degantys, sprendimų reikalaujantys klausimai. Brigada, mano nuomone, yra, ko gero, svarbiausia tema“, – pažymėjo G.Landsbergis.
Normalu kalbėtis
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad kariuomenės vadas kviečiamas siekiant kalbėtis, tartis valstybės gynybos klausimais.
„Manau, kad normali praktika. Kariuomenės vadas komentuoja vienas ar kitas pozicijas viešojoje erdvėje, tai tikrai nėra žmogus, kuris užsidaręs nuo viešosios erdvės. Manau, kad normalu yra kalbėtis ir Seimo įvairiuose formatuose“, – teigė ji.
Su V.Rupšiu, anot Seimo konservatorių lyderės, ketinama kalbėtis bendrojo pobūdžio klausimais.
Tarkime, kokie yra planai gynybos srityje.
„Turbūt mes esame kalbėję ir apie įvairius kitus klausimus, kur, matyt, nesiskiria požiūris į valstybės apginamumo poreikį.
Bet kaip mes, tiek politikai, tiek kariuomenė, komunikacines linijas dėliojamės – na, susivienodinti tuos matymus ir turėti tokią progą nuomonių pasikeitimui. Tai, manau, kad bus naudingas susitikimas“, – aiškino ji.
Pasikeitimas nuomonėmis, kaip matoma situacija, kur galbūt reikia ir politikų pastiprinimo kalbant apie plėtojamus tarpparlamentinius ryšius, kiek čia reikėtų paramos saugumo klausimams regione – R.Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, temų paletė plati.
Tikriausiai bus aptarti ir klausimai dėl karinės technikos perdavimo, Vokietijos karinės brigados dislokavimo.
„Matyt, neišvengiamai bus ir šie klausimai aptarti. Bet man atrodo, kad svarbu į tai žiūrėti kaip į pagalbą vieni kitiems, nes tikrai mes ir iš savo parlamentinio dėmens, turėdami galbūt ir tam tikrus išsakytus lūkesčius ar kitus dalykus, kai kuriems dalykams galime ieškoti paramos ir politiniu lygiu.
Man atrodo, kad sveika pasikeisti nuomonėmis“, – pabrėžė konservatorė ir pridūrė, kad jokio spaudimo V.Rupšiui nebus.
Ant kilimėlio turėtų kviestis ministrą
Opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis stebėjosi, kad pastaruoju metu ar statutiniai pareigūnai, ar tokių depolitizuotų institucijų, kaip kariuomenė, vadas kviečiami ant kilimėlio.
„Tai – nenormali praktika. Yra už tą valdymo sritį atsakingas ministras. Jeigu kokių nors politinių klausimų kyla, tai ant to kilimėlio turi kviestis savo ministrą.
Kariuomenė yra toli nuo politikos. Dabar toks bandymas įtraukti kariuomenės vadą į politiką, jį kritikuoti viešai, kada jis pasako savo nuomonę kaip kariuomenės vadas, atsakingas už šalies gynybą, tai panašu į tokį visišką nesusipratimą“, – kritikavo jis.
S.Skvernelio teigimu, politinė komunikacija turi būti suderinta Vyriausybėje – tarp užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų bei premjerės Ingridos Šimonytės.
Esą į tai kariuomenės vado įtraukti nereikėtų.
Jeigu už šalies gynybą atsakingo kariuomenės vado paklausė, pavyzdžiui, dėl ginkluotės perdavimo Ukrainai, jis atsakė, kaip yra.
„Negi meluos žurnalistams, jeigu jo klausia tiesiogiai arba sakys: „Aš nekalbėsiu šita tema“? Jis pasakė, kaip yra. Jis pasakė kaip kariuomenės vadas“, – akcentavo opozicijos atstovas.
S.Skvernelis pažymėjo, kad būtų labai blogai, jeigu politikai pradėtų kištis į kariuomenės reikalus, tai, kaip reikės ginti šalį.
„Jūs įsivaizduokite, jeigu dabar Ukrainos prezidentas arba premjeras pradėtų aiškinti Ukrainos karinėms pajėgoms, kaip reikia kovoti, kokią taktiką, kokius ginklus naudoti.
Ten yra pavyzdys, kaip politikai nesikiša ir kariuomenės vadas turi visą pasitikėjimą, jis apgynė šalį ir skina pergales vieną po kitos“, – komentavo jis.
Buvęs premjeras pridūrė, kad konservatoriai kuria pavojingą precedentą.
„Dabar į Seimą kviečiasi kariuomenės vadą – nėra geras dalykas“, – reziumavo S.Skvernelis.
Ministrų nesutarimų įkaitas
Opozicinės Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Gintautas Paluckas mano, kad konservatoriai dviejų ministrų – užsienio reikalų ir krašto apsaugos – nesutarimų įkaitu laiko kariuomenės vadą.
„Tai, kad neišsiaiškina G.Landsbergis su A.Anušausku, kaip ten yra ir kas, dabar politizuoja kariuomenės vadą ir kviečia į frakciją – į frakciją, ne į Valstybės gynimo tarybą ar dar kur nors. Tai yra atviras kariuomenės politizavimas. To šiaip niekada nėra buvę, čia labai retas atvejis, kad tai darytų.
Aš nematau pagrindo tam ir kodėl du ministrai negali išsiaiškinti savo santykių bei baigti kompromituoti tiek mus tarptautinėje arenoje, tiek kariuomenės vadą tampyti ir politizuoti. Tai yra labai bloga praktika“, – piktinosi socdemas.
Konservatorių aiškinimą, esą norima suderinti bendras komunikacines linijas, kad išeitų viena žinutė, G.Paluckas įvertino su nuostaba.
Jis klausė, ar TS-LKD nariai nori, kad V.Rupšys kalbėtų netiesą?
„Ką reiškia komunikacijos žinutės? Tai jie, Vyriausybės nariai, tegul ir derina savo komunikacijos žinutes, o kariuomenės vadas pasakė aiškiai, kokių pajėgumų reikia, kokius jis nori išlaikyti tam, kad atliktų kariuomenė savo funkciją. Kokią jis čia dabar turi žinutę su kuo suderinti? Tai ir yra politizavimas“, – įsitikinęs Seimo LSDP frakcijos atstovas.
G.Palucko akimis, šioje vietoje konservatoriams reikėtų atskirti žanrus: kur yra politika, strategija, taktika, planavimas, o kur – kariuomenės misija, funkcija ir panašūs dalykai.
„Dabar jeigu mes į savo politikavimus įtrauksime kariuomenę, matau didžiulę žalą – konceptualią, fundamentalią. Taip daryti negalima. Ką dabar bus viena kariuomenės politika prie socdemų, kita kariuomenė bus prie konservatorių?
Yra Lietuvos kariuomenė. Negalima šitaip daryti. Sakau, čia jie Vyriausybėje savo santykių neišsiaiškina, komunikacijos nesuderina ir tada paaiškins kariuomenės vadui, ką jam kalbėti, ko nekalbėti dėl pajėgumų. Taip negalima daryti“, – pakartojo jis.
G.Paluckas įžvelgė, kad konservatoriai turi polinkį kištis į kariuomenės reikalus.
Jis teigė, kad tai mato labai akivaizdžiai, tai jau nebemaskuojama.
„Jeigu jie nori ką nors žinoti, ką nors išsiaiškinti, tai Vyriausybės lygmenyje jie turi krašto apsaugos ministrą, kuris gali Vyriausybės posėdžio metu – uždaro, atviro, pusiau atviro – visą šią informaciją pateikti. Ir tada pagal tai jie tegul savo komunikaciją derina.
Kas eina: turinys, faktai, ginkluotės pajėgumai ar komunikacija priekyje? Eina faktai, o tada jau komunikacija. Ar jie nori faktus palenkti pagal savo komunikacijos poreikius ir polinkius? Taip negalima daryti“, – pabrėžė jis.
