Daugiamandatėje apygardoje situacija išliko tokia pati – kaip ir ankstesniais metais, Kaune karaliavo TS-LKD. Tačiau vienmandatėse apygardose laimėjo vienintelis konservatorius – partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kuris Centro-Žaliakalnio apygardoje 1607 balsų skirtumu pranoko Valstiečių ir žaliųjų partijos kandidatę į Seimą Audronę Jankuvienę. Kitose apygardose konservatoriai užleido vietą šių rinkimų laimėtojams – Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.
Viena svarbiausių konservatorių nesėkmės Kaune priežasčių įvardijama tai, kad valstiečių ir žaliųjų kandidatus aktyviai rėmė miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir jo judėjimas „Vieningas Kaunas“. Be to, per šiuos rinkimus konservatoriai nutarė keisti apygardas – Kaune savo kandidatūras iškėlė daug partijos naujokų, o seniesiems partijos nariams teko ieškotis naujų apygardų.
Šilainių apygarda
Tris kadencijas iš eilės Šilainių apygardoje rinktas konservatorius Rimantas Jonas Dagys šįmet nusileido Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui. Balsų skirtumas – 4846. Tačiau konservatorius į Seimą paklius per daugiamandatės apygardos sąrašą.
Daugiamandatė apygarda Šilainiuose išskirtinė – tai vienintelė apygarda, kurioje Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nugalėjo konservatorius. Tačiau vienmandatėje viskas apsivertė aukštyn kojom.
Kalniečių apygarda
Vietoje Arimanto Dumčiaus, šioje apygardoje rinkimus laimėjusio taip pat tris kadencijas iš eilės, šįmet kandidatavo buvęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Jis LVŽS atstovei Kauno miesto savivaldybės taryboje Aušrai Papirtienei Seimo rinkimų antrajame ture nusileido dvigubai.
Iš partijos dėl nenoro užleisti apygardą kitiems partijos atstovams pašalintas A.Dumčius Seimo rinkimuose išsikėlė pats, tačiau Kalniečių apygardoje po pirmojo Seimo rinkimų turo užėmė trečią vietą.
Daugiamandatėje apygardoje Kalniečiuose konservatoriai išsaugojo pranašumą ir nugalėjo 695 balsų skirtumu.
Dainavos apygarda
Nesugebėjęs paaiškinti sukauptų lėšų kilmės ir dėl to prieš pat rinkimus pašalintas iš konservatorių partijos Juozas Pundzius LVŽS kandidatui politikos naujokui Laurui Stacevičiui pralaimėjo net 48,02 proc. skirtumu. 2012 metais šioje apygardoje nugalėjo konservatorius Kazimieras Kuzminskas, prieš tai liberalas – Kęstutis Glaveckas.
Daugiamandatėje apygardoje 341 balso skirtumu laimėjo konservatoriai.
Petrašiūnų apygarda
Nuo 2004-ųjų Pramonės apygardoje renkamas konservatorius Kazys Starkevičius, nugalėjęs pirmajame Seimo rinkimų ture, antrajame Seimo nario portfelį atidavė LVŽS atstovui Kauno miesto savivaldybės taryboje Gediminui Vasiliauskui. K.Starkevičius jam pralaimėjo 2415 balsų skirtumu, tačiau į Seimą pateko per daugiamandatės apygardos sąrašą.
Daugiamandatėje apygardoje Petrašiūnuose TS-LKD surinko 4814 balsų ir užėmė pirmąją vietą.
Panemunės apygarda
Po pirmojo turo pirmavęs konservatorių atstovas į Seimą Tadas Langaitis antrajame nusileido LVŽS kandidatui į sveikatos apsaugos ministrus Aurelijui Verygai. Skirtumas – 2023 balsai. Tačiau T.Langaitis į Seimą paklius per daugiamandatės apygardos sąrašą.
Iki šiol Panemunės apygardoje trejus metus iš eilės pergalę skynė buvusi konservatorių partijos narė Vida Marija Čigriejienė. Šių metų rinkimuose ji dalyvavo kaip nepriklausoma kandidatė ir po pirmojo Seimo rinkimų turo liko ketvirta. V.M.Čigriejienė taip pat atsisakė užleisti apygardą partijos naujokui ir dėl to buvo pašalinta iš konservatorių gretų.
Daugiamandatėje apygardoje Panemunėje 1290 balsų skirtumu konservatoriai įsiveržė į priekį.
Aleksoto-Vilijampolės apygarda
Čia taip pat užtikrintai – 2750 balsų skirtumu – laimėjo LVŽS narys, pirmą kartą žengsiantis į Seimą Mindaugas Puidokas. Jis pranoko konservatorę, Kauno miesto savivaldybės tarybos narę Editą Gudišauskienę. Nuo 2004-ųjų šioje apygardoje tris kartus iš eilės nugalėjo konservatorius Rytas Kupčinskas. Šiais metais jis buvo tik partijos sąraše, bet į Seimą nepateko.
511 balsų skirtumu daugiamandatėje apygardoje Aleksote-Vilijampolėje pirmąją vietą užsitikrino TS-LKD.
G.Česnakas: rinkėjai ieškojo alternatyvos
VDU lektorius dr. G.Česnakas konservatorių nesėkmę Kaune aiškina kaip alternatyvos paiešką. Jo teigimu, žinomi konservatorių veidai rinkėjams pabodo.
„Konservatorių ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertybinės pozicijos yra tos pačios – kiek kontroversiški ekonominiai pasiūlymai, tačiau pozicijos [...] labai artimos žmogaus teisių požiūriu, santuokos, šeimos, abortų klausimais“, – sako politologas.
Jis sutinka, kad neaiški pajamų kilmė sutrukdė konservatoriui J.Pundziui, pirmą kartą dalyvavusiam rinkimuose, pakliūti į Seimą.
„Mane nustebino, kad net 25 procentai [rinkėjų] palaikė J.Pundzių po tokio ganėtinai nemažo ažiotažo“, – sako politologas.
Kalbėdamas apie Kauno mero Visvaldo Matijošaičio paramą „valstiečių“ kandidatams, G.Česnakas jos nesureikšmina.
„Dabartinis meras tikrai turi kauniečių palaikymą, bet, kita vertus [...], manau, kad šiuo atveju daugiau suveikė naujumas, idėjų ir vertybių patrauklumas, alternatyvos vienmandatėse trūkumas, todėl Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ partijų, protesto rinkėjai pasirinko valstiečius“, – tvirtina VDU lektorius.
Anot G.Česnako, Kauno gyventojų parama TS-LKD partijai sumažėjo dar per 2015-ųjų savivaldos rinkimus, kai į mero kėdę atsisėdo visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ kandidatas V.Matijošaitis.
„Kauno konservatoriams reikia kažkokios konsolidacijos ir akivaizdu, kad tiems, kurie yra konservatorių vadovybėje Kauno mieste, reikia permąstyti savo strategiją, valdymą, nes miestą jie po truputį praranda“, – teigia dėstytojas.
