„Kaip žinote, konservatoriai, Jurgis Razma užpraėjusiame posėdyje pasakė, kad jie nedeleguos Seimo narių į komisiją, tada mes perregistravome Seimo nutarimą, vietoj 12 (komisijos narių) pasiūlėme 8. Bet praėjusiame posėdyje jie jau pasakė, kad turi susirinkti frakcija, svarstys ir jie deleguos. Vėl mums reikia keisti nutarimo projektą, vėl keisti sudėtį, komisijos narių skaičių. (...) Kreipėmės į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti“, – Seime žurnalistams sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis.
Praėjusią savaitę svarstant Seimo nutarimo projekto dėl komisijos sudarymo atlikti parlamentinį tyrimą pranešta, jog opoziciniai liberalai ir konservatoriai atsisako į laikinąją tyrimo komisiją deleguoti savo atstovus. Tačiau opozicijos lyderis Andrius Kubilius tada pareiškė, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai nespėjo apsvarstyti klausimo dėl narių delegavimo į komisiją, nes projektas netikėtai įtrauktas į neeilinio posėdžio darbotvarkę.
„Manau, kad tai yra sąmoningas trukdymas sudaryti komisiją. Jie elgiasi pažeisdami visus moralės principus ir įstatymus, Seimo statutą. Konservatoriai trukdo sudaryti šitą komisiją“, – antradienį pareiškė P.Gražulis.
„O jeigu jie vėl ateis į posėdį ir pasakys, kad nedalyvauja? Mes keisime nutarimo projektą. Bus pasaka be galo. Manau, kad Etikos ir procedūrų komisija išaiškins, kaip toliau mums dirbti“, – kalbėjo jis.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius A.Kubilius savo ruožtu kėlė versiją, jog klausimas pradėjo strigti savo siūlymus dėl tiriamų klausimų įregistravus konservatoriams.
„Iš Seimo pirmininkės išgirdome paaiškinimą, kad kažkas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, bet taip ir neišgirdome, kas kreipėsi. Bet mes spėjame, kad pirminė priežastis yra ta, jog mes sakėme, kad pateiksime siūlymą tirti, kaip premjeras manipuliuoja teisėsauga. Tokią pataisą įregistravo mūsų kolega Kęstutis Masiulis, ir po to, kai ši pataisa buvo įregistruota, visos komisijos sudarymo klausimo staiga nebenori Seimas svarstyti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A.Kubilius.
Klausiamas, ar frakcija apsisprendė dėl savo atstovo delegavimo į komisiją, A.Kubilius atsakė: „Išėmė šitą klausimą, tai mes ir nebesprendėme.“
K.Masiulis siūlo komisijai, be kita ko, tirti „kada, kokia apimtimi, kokiose konkrečiose bylose ir kokių tikslų siekdamas ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius darė įtaką prokurorams ir kitiems teisėsaugos institucijų pareigūnams“.
Sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis“ siūlo daugiau kaip pusė, daugiausia valdančiajai koalicijai priklausančių Seimo narių.
Pagal projektą, komisija turėtų tirti, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą, kai esą tam įtaką bandė daryti politikai.
Taip pat siūloma ištirti, kas ir kuo remdamasis pareiškė, kad vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą. Be to, komisija turėtų vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.
Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014 metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.
Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas gauti V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją. Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet teigė, kad STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.
Pernai susitikusi su Seimo valdyba prezidentė, kalbėdama apie kandidatų į generalinius prokurorus paiešką, užsiminė, kad prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Šio susitikimo dalyviais paminėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą.
Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą „išsipirkti “.
Taip pat komisijai siūloma susipažinti su prezidentės patarėjos D.Ulbinaitės byla ir, „nekeliant jau galutinai teismo išspręsto baudžiamosios atsakomybės klausimo, atlikti savo parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą“. D.Ulbinaitė kaltinta, kad atskleidė slaptą informaciją naujienų agentūros BNS redaktorei, Aukščiausiasis Teismas kovą ją galutinai išteisino minimalia persvara, keturiais balsais prieš tris. Trys teisėjai vėliau paskelbė atskirąją nuomonę, kad D.Ulbinaitė išteisinta „niekuo neparemtais samprotavimais“.
