Į praėjusių metų Seimo rinkimus konservatorius vedė 2015 metų gegužę partijos pirmininku tapęs Gabrielius Landsbergis. Daugiamandatėje apygardoje TS-LKD surinko daugiausia balsų, gavo 20 mandatų, tačiau antrojo turo balsavimas vienmandatėse apygardose neatnešė sėkmės.
Po pirmojo turo dešiniųjų gretose kilusi viltis, kad būtent konservatoriai po ketverių metų pertraukos opozicijoje vėl formuos valdančiąją koaliciją, buvo sugriauta ir tai sukėlė nemažai diskusijų partijos viduje.
Kai kurie partijos nariai ragino eiti į koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau partijos lyderis nusprendė santūriai laikytis derybose, kuriose jų programai nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys.
Būtent šios diskusijos dėl partijos ateities ir pasirinktos krypties teisingumo pavertė TS-LKD lyderio rinkimus rimtais politiniais debatais, kurie nėra įprasti dažniausiai patyliukais savo lyderius išsirenkančioms Lietuvos politinėms partijoms.
G.Landsbergiui iššūkį metė ekonomistas, buvęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, patyręs diplomatas Žygimantas Pavilionis ir tris kadencijas Seimo nariu išrinktas, įtakingas krikdemiško flango atstovas Paulius Saudargas. Savo kandidatūrą buvo iškėlusi ir Seimo narė Agnė Bilotaitė, tačiau vėliau ją atsiėmė dabartinio partijos pirmininko naudai.
15min kandidatams pateikė 10 klausimų, kurie turėtų padėti išryškinti jų vertybinius skirtumus ir panašumus. Kandidatai buvo prašomi atsakyti kuo konkrečiau ir tiksliau.
Pirmas klausimas.
Trys svarbiausios partijos vertybės.
Gabrielius Landsbergis: „Jei reiktų išsirinkti tris vertybes, kurios yra neatskiriamos nuo mūsų politinės bendruomenės, įvardyčiau atsakomybę, šeimą ir bendruomenę bei patriotiškumą.“
Mykolas Majauskas: „Meilė Tėvynei, sąžiningumas ir žmogiškumas.“
Žygimantas Pavilionis: „Žmogaus orumas, bendruomeniškumas, patriotiškumas.“
Paulius Saudargas: „Nepriklausoma Lietuva, stipri tradicinė šeima, socialinis jautrumas.“
Antras klausimas.
Svarbiausias dalykas, kuris turi keistis jūsų partijoje.
G.L.: „Turime keisti nusistovėjusį mąstymą, kad mūsų partija yra uždaras bendraminčių ratas, kurio reikalai svarbūs tik tiems 16 tūkstančių partijos narių. Jei norime atgauti Lietuvos žmonių pasitikėjimą, turime tapti atviresni visuomenei, turime telkti visus mus palaikančius žmones, ne tik partijos narius. Todėl siūlysiu partijai rengti vadinamuosius open primaries, kuriuose TS-LKD kandidatus į Prezidentus, merus, europarlamentarus bei Seimo narius galės rinkti visi norintys, užsiregistravę mūsų partijos rėmėjais ir palaikytojais.“
M.M.: „Pirmininkas.“ (juokiasi)
Ž.P.: „Privalome atsisakyti mums visiems dažnai prikišamo pykčio, skaldymo, kitaip mąstančių žmonių neigimo ir pakeisti tai supratimu bei gilia pagarba vienas kitam ir oponentui. Turime susivienyti tarpusavyje bei suvienyti Lietuvą.“
P.S.: „Požiūris į visus partijos narius ir rinkėjus.“
Trečias klausimas.
Kuri kita Lietuvos partija savo pažiūromis yra artimiausia TS-LKD?
G.L.: „Manau, jog Liberalų sąjūdis – požiūriu į ekonominę politiką, valstybės valdymą, užsienio politiką bei vakarietišką Lietuvos orientaciją. Visgi tam, kad būtų galima kalbėti apie tolesnį bendradarbiavimą su šia politine jėga, liberalai turėtų įveikti juos persekiojančius iššūkius dėl skaidrumo.“
M.M.: „Visos partijos ir bendruomenės, pasiruošusios sąžiningai tarnauti Lietuvos žmonių gerovei.“
Ž.P.: „Manau, kad su kiekviena partija ar Seimo nariu, kuris dirba vardan Lietuvos, galime rasti bendrą kalbą ir paremti vienas kito iniciatyvas. Kai kurie valstiečių ir liberalų frakcijos nariai yra artimi mūsų pažiūroms.“
P.S.: „Profesionalų Vyriausybės idėja, tradicinių, krikščioniškų vertybių puoselėjimu bei socialinio jautrumo skatinimu savo retorikoje panašiai atrodė LVŽS. Bet ar tai yra tik deklaracijos, ar realūs darbai, parodys laikas.“
Ketvirtas klausimas.
Kuri kita Lietuvos partija savo pažiūromis yra tolimiausia TS-LKD?
G.L.: „Tikriausiai Lietuvos lenkų rinkimų akcija – dėl šios politinės jėgos geopolitinių nuostatų, radikaliai išsiskiriančio požiūrio į Rusiją, krašto apsaugą ir demokratinių nuostatų svarbą.“
M.M.: „Tautoje neturi būti priešų.“
Ž.P.: „Bet kuri partija, kuri savo veikla žemina Lietuvos valstybingumą, Lietuvos žmonių orumą ir pasitikėjimą mūsų šalimi. Tolimiausia partija savo pažiūromis šiuo metu yra socialdemokratai, nebent jie iš esmės atsinaujins, atmesdami savo sovietinę praeitį.“
P.S.: „Darbo partija, nes iš esmės ji neturi pažiūrų, aiškios vertybinės pozicijos bei LLRA-KŠS, nes ji atstovauja ne Lietuvos (ir net ne Lietuvos tautinių mažumų) interesams.“
Penktas klausimas.
Koks dabartinių laikų pasaulio politikas yra jūsų autoritetas?
G.L.: „Vienas didžiausių mano politinių autoritetų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel.“
M.M.: „Andrius Kubilius.“
Ž.P.: „Šv. Jonas Paulius II – bene stipriausia XX a. antrosios pusės politinė figūra.“
P.S.: „Johnas McCainas.“
Šeštas klausimas.
Ar reikia riboti prekybą alkoholiu (taip/ne)?
G.L.: „Taip, prekybą alkoholiu riboti būtina, kadangi jis yra didelės dalies Lietuvą kamuojančių socialinių problemų priežastis.“
M.M.: „Taip.“
Ž.P.: „Taip.“
P.S.: „Taip.“
Septintas klausimas.
Ar vaiko auklėjimo procese galima naudoti fizinę prievartą (taip/ne)?
G.L.: „Vienareikšmiškai – ne.“
M.M.: „Ne.“
Ž.P.: „Ne.“
P.S.: „Ne.“
Aštuntas klausimas.
Ar reikia įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę (taip/ne)?
G.L.: „Manau, kad Lietuvos visuomenė jau pribrendo diskusijai dėl partnerystės įteisinimo šalyje – nepriklausomai nuo šią partnerystę sudarančių asmenų lyties.“
M.M.: „Taip. Tačiau pagrindinis valstybės dėmesys turi būti skirtas tradicinės šeimos stiprinimui.“
Ž.P.: „Ne. Dviejų žmonių ūkinius reikalus galima sureguliuoti tam tikrų įstatymų pataisomis.“
P.S.: „Ne.“
Devintas klausimas.
Kokia yra pagrindinė lietuvių emigracijos priežastis? (vienu sakiniu)
G.L.: „Žmonės iš Lietuvos šiandien emigruoja ne tik todėl, kad negali čia susirasti gerai apmokamo darbo ir užtikrinti sotaus gyvenimo savo šeimoms, bet ir dėl to, kad jų dažnai netenkina viešųjų paslaugų prieinamumas ir kokybė bei, kalbant abstrakčiau, valdžios institucijų požiūris į žmogų.“
M.M.: „Pažeistas teisingumo jausmas.“
Ž.P.: „Valstybės negebėjimas užtikrinti piliečių lygias galimybes, gilėjanti atskirtis tarp turtingų bei nepasiturinčių.“
P.S.: „Didelė socialinė ir regioninė atskirtis ir teisingumo stoka.“
Dešimtas klausimas.
Kokia yra didžiausia išorės grėsmė Lietuvai?
G.L.: „Revanšistinė Rusija šiandien neabejotinai kelia didžiausią tiesioginę išorės grėsmę Lietuvai. Visgi nerimą kelia ir iššūkiai per pastaruosius dešimtmečius nusistovėjusiai globaliai pasaulio tvarkai, tokie kaip istorinis Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos, kurio padarinius Europos Sąjungos vienybei bei globaliai ekonomikai prognozuoti vis dar anksti.“
M.M.: „Jėgos, o ne taisyklių dominavimas.“
Ž.P.: „Rusiją valdantis režimas bei galimas Vakarų valstybių nuolaidžiavimas jam.“
P.S.: „Agresyvi, imperialistinė Kremliaus politika.“
