Šie metai, ypač – jų pabaiga, TS-LKD buvo intensyvūs.
Klaipėdos universiteto (KU) politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, viešai matomas TS-LKD problemas lėmė kelios pagrindinės priežastys.
Viena pagrindinių jų, politologės akimis, ėjimas kadencijos vidurio link.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, 2009–2012 metais premjero Andriaus Kubiliaus patarėju dirbęs Virgis Valentinavičius mano, kad TS-LKD problemos yra kurortinės, lyginant su tuo, kas buvo anksčiau.
„Man prisimenant, kaip partijos vienybė atrodė prie A.Kubiliaus, kai beveik kiekvieną dieną frakcijoje kildavo konfliktai, kuriuose dalyvavo tokie žmonės, kaip Gintaras Songaila, Vida Marija Čigriejienė, tada buvo žymiai stipresnis krikdemiško flango balsas, krikdemai turėjo savo lyderį – Ireną Degutienę, tai tuo metu partija buvo labai susiskaldžiusi. Ir per pirmininko rinkimus, kai I.Degutienė metė iššūkį A.Kubiliui, tai buvo labai rimtas išbandymas – vėl labai sunkios krizės kontekste.
Dabartinės partijos problemos yra, mano galva, tiesiog kurortinės, palyginti su tuo, kas kažkada buvo. Taigi bendras vertinimas, kad gal partija jaučiasi gana stipri“, – sakė jis.
-
Konservatoriai kviečiasi kariuomenės vadą, o opozicija piktinasi: gal ministrai tegul išsiaiškina tarpusavy?
-
Konservatoriai tampo nervus: koalicijos mažiesiems nepatinka bandymai „statyti į vietą“ ir įtraukimas į vidines dramas
-
M.Majauskas traukiasi pasiekęs dramos piką: kas toliau?
-
Partijų reitinge pirmauja konservatoriai, antri socialdemokratai
-
I.Šimonytė apie darbus Lietuvai: žmonės gali būti ramūs
-
Rinkėjų simpatijas išlaiko socialdemokratai ir konservatoriai, bet nuvylė „Laisvė ir teisingumas“
Pašnairuoja vieni į kitus
Tarp kai kurių ryškiausių konservatorių partijos narių justi nemažai šiokių tokių įtampų.
Metai prasidėjo po baltarusiškų trąšų tranzito skandalo į konfliktą su premjere ir partijos lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu įsivėlusio Žygimanto Pavilionio atsistatydinimu iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko posto. Sulaukęs partijos ultimatumo Ž.Pavilionis pasvarstęs pasitraukė, o pabuvęs nuošaly lapkritį vėl sugrįžo į šį postą.
Dalis TS-LKD politikų Seime prastai atsiliepia apie krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiklą, su ironiška šypsena vertina jo „popsinius pasirodymus“, pavyzdžiui, interviu ir fotosesiją, kurioje jis pozavo apsirengęs žurnalo suteiktais rūbais su pažymėtomis kainomis, jo sutuoktinės Linos Anušauskienė raišką socialiniuose tinkluose, populiarumą.
Jis, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, yra populiariausias valdančiosios koalicijos atstovas.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje tarp A.Anušausko ir G.Landsbergio esama akivaizdžių trinčių.
Spalio pradžioje, atitardamas Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht, krašto apsaugos ministras pareiškė, kad šios šalies brigada būtų dislokuojama Lietuvoje per dešimt dienų krizės laikotarpiu ir tokios spartos visiškai pakanka.
G.Landsbergiui paraginus Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti anksčiau šiemet pasirašytą susitarimą dėl brigados dislokavimo, sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot jo, siūlymas peržiūrėti komunikatą – neatsakingas.
Kartu naujienų agentūrai BNS perduotame komentare šalies vadovas pakvietė užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus „pagaliau susitelkti bendram darbui su Vokietija, kad sąjungininkų brigada kuo greičiau atvyktų į Lietuvą, ir nebekelti vidinio politikavimo į tarptautinį lygmenį“.
M.Majauskas neliko skolingas
Tokių vidinių trinčių konservatoriams afišuoti nesinori, tačiau buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko nepaklusnumo partijai istorija išeksponuota visapusiškai.
TS-LKD įpareigojus frakcijos Seime narius balsuoti tik už su Vyriausybe suderintus siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, vienam svarbiausių parlamentinių komitetų vadovavęs politikas nepakluso.
