Konservatorių prezidiumo penktadienį priimtoje pozicijoje sakoma, kad „TS-LKD nedalyvaus provokacijoje, kuri neturi nieko bendro su tikru ir nuoširdžiu istorinių žaizdų gydymu“.
Konservatoriai pritaria prezidento pasiūlytai moratoriumo sprendimams dėl istorinės atminties objektų idėjai, pabrėždami, kad „minėtas moratoriumas turi galioti ir sprendimui dėl J.Noreikos atminimo lentos nuėmimo“.
Sprendimu siūloma Vilniaus miesto savivaldybei perduoti lentą Vrublevskių bibliotekai „saugoti ir eksponuoti“, o miesto valdžiai to nepadarius konservatoriai yra pasirengę „išpirkti memorialinę lentą ir grąžinti ją Vrublevskių bibliotekai, kuri galėtų toliau lentą naudoti savo nuožiūra“.
„Tai beprecedentis įvykis Lietuvoje, kai aukštas valdžios pareigūnas vienasmeniškai priima sprendimą dėl istorinės atminties simbolių pašalinimo, ir tai neturi likti neįvertinta, todėl mes sušaukėme prezidiumą, kad būtų vieninga partijos pozicija“, – prezidiumo sprendimą BNS komentavo TS-LKD vadovas Gabrielius Landsbergis.
„Šiuo atveju turime vieningą partijos poziciją, tai pritarimas ir prezidento išsakytiems žodžiams dėl moratoriumo, tik mes manome, kad moratoriumas yra įgyvendinamas atstačius padėtį į prieš tai buvusią, grąžinant atminimo lentą. Pats nukabinimo veiksmas yra provokacija, skirtas supriešinti visuomenę, sukelti diskusijas, kurios, ko gero, niekur toli nenuves“, – pažymėjo G.Landsbergis.
Savaitgalį nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje buvo nuimta diskusijų sulaukusi atminimo lenta J.Noreikai-generolui Vėtrai. Sostinės meras Remigijus Šimašius sakė, kad tai padaryta įvertinus, jog J.Noreika patvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.
Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko Kazio Škirpos vardo alėją dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.
Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų. Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J.Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Gynėjai pabrėžia J.Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
Prezidentas Gitanas Nausėda reaguodamas pakvietė „laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui“.
