Seimo konservatoriai Mantas Adomėnas ir Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, teigdami, kad minėtas tiltas gali tapti grėsme Lietuvos saugumui.
Konservatoriai mato didelę grėsmę
Parlamentarų teigimu, prieš keletą savaičių Druskininkų savivaldybė Sventijansko kaime pastatė naują tiltą.
Seimo narių duomenimis, apie ketvirtį milijono eurų tiltui buvo skirta iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos biudžeto vietinės reikšmės kelių programos. Tilto ilgis – 78 metrai, plotis – 3,5 metro, keliamoji galia – 40 tonų.
Konservatoriams įtartina pasirodė, kad tiltas pastatytas prieš pat prasidedant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms, kurios Lietuvoje kelia daug nerimo.
„Tai gali būti tiesiog sutapimas, tačiau dera atkreipti dėmesį į „Zapad 2017“ pratybų grėsmę Lietuvos ir viso regiono saugumui, ypač turint omenyje bendrą geopolitinę įtampą“, – pranešime cituojamas M.Adomėnas.
Jo teigimu, apskritai kyla klausimas, ar po didelio masto puolamojo pobūdžio pratybų visi Rusijos kariai iš ten išvyks.
„Neabejotina, kad pratybų metu bus imituojamas karinis konfliktas su NATO, netrūks įvairių provokacijų. Be to, tokios pratybos suteikia ne tik priešo neutralizavimo patirties, bet ir žinių, kaip slapta infiltruoti savo karines pajėgas į kitų šalių teritorijas ir su kokiomis problemomis jos gali susidurti. Pavyzdžiui, pratybų „Zapad 2013“ metu įgyta patirtis galėjo būti pritaikyta Krymo okupacijos metu, kada Rusijos specialios pajėgos infiltravosi į šį Ukrainos pusiasalį ir per trumpą laiką perėmė jo kontrolę“, – pranešime teigia L.Kasčiūnas.
Konservatorių teigimu, ypač jautria vieta išlieka vadinamasis Suvalkų koridorius, o netoli jo ir minėtas naujasis tiltas per Baltosios Ančios upę, kurio parametrai leistų juo lengvai judėti, pavyzdžiui, kariniam šarvuočiui.
Tiltą naudoja pasieniečiai patruliavimui
Tačiau Seimo nariai greičiausiai nežinojo, kad atstatyti nuo seno per Baltosios Ančios upę buvusį, tačiau nuo amžiaus sunykusį tiltą prašė ne tik vietos gyventojai – jis būtinas kontrabandininkus gaudantiems pasieniečiams.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas, štabo viršininkas Vidas Mačaitis ketvirtadienį 15min sakė, kad tiltas būtinas pasieniečiams: „Kad mes galėtume greitai ir efektyviai užtikrinti valstybės sienos apsaugą. Ir šis statinys yra Lietuvos teritorijoje, jis Lietuvos reikmėms pastatytas, kad pasieniečiai galėtų greičiau reaguoti į visus įvykius, kai pažeidėjai pažeidžia sieną, taip pat ir gyventojams bei turistams, kurie lankosi šioje teritorijoje, jis reikalingas.“
Vado pavaduotojas pabrėžė, kad tiltas pastatytas ne per Nemuną, bet per jo intaką – Baltąją Ančią.
V.Mačaičio teigimu, pasieniečiai patys prašė, kad tiltas būtų atstatytas. Anot pašnekovo, jis čia stovėjo dar nuo sovietmečio, tačiau po kurio laiko jau buvo nebetinkamas naudoti, nes savo atgyveno.
„Atkūrus nepriklausomybę juo naudojomės reaguodami į sienos pažeidimus. Medinis tiltas apgriuvo, tapo pavojinga važiuoti transportu, todėl per jį patruliavome tik pėsčiomis, tada kilo poreikis tiek mums, tiek vietos gyventojams, kad būtų tiltas renovuotas“, – sakė V.Mačaitis.
Jo teigimu, atstatyti tiltą pasieniečiai su vietos gyventojais savivaldybės prašė dar nuo 2002 metų.
Druskininkų savivaldybė įžvelgia politikavimą
Kaip 15min teigė Druskininkų savivaldybės atstovė spaudai Diana Sinkevičiūtė, tiltas per Baltosios Ančios upę jungia ne Lietuvą ir Baltarusiją, o dvi Lietuvos savivaldybes: Druskininkų ir Lazdijų rajono.
„Minėto tilto Druskininkų sav., Sventijansko kaime, rekonstrukciją inicijavo VSAT. Ši tarnyba taip pat rūpinosi minėtų darbų finansavimu. Druskininkų savivaldybė dalyvavo užtikrindama darbų kokybę“, – pabrėžė ji.
Raštu atsiųstame komentare taip pat teigiama, kad Druskininkų savivaldybė siūlo nereaguoti į konservatorių politikavimą bei liguistą politinių įvykių interpretavimą.
L.Kasčiūnas: mes turime kelti klausimus
Konservatorius L.Kasčiūnas 15min teigė, kad į jį dažnai kreipiasi žmonės, prašydami spręsti tam tikrus klausimus.
„Plius buvo žurnalistinis tyrimas, kad pasienio mūsų pareigūnai – dalis jų, aukštesnio rango, ten net yra dar kol kas pabaigusių sovietines mokyklas ir visa kita. Tame kontekste buvo parodyta šio tilto istorija. Mes gi neteigiam iš karto, kad jį reikia uždaryti, nukelti, susprogdinti. Mes tik norime, kad būtų patikrinta informacija, ar tas tiltas iš tikrųjų turi savo paskirtį, o mes, žinot, to konteksto... Jis yra toksai“, – kalbėjo Seimo narys.
Paklaustas, ar jis nežinojo, kad tiltas yra Lietuvos teritorijoje, L.Kasčiūnas sakė, kad ta teritorija – pasienio ruožas.
„Tai vis tiek pasienio ruožas. Pasienio ruože kiekvienas objektas turi turėti labai aiškią paskirtį. Mums kilo klausimas, mes tą klausimą suformulavome ministrui pirmininkui, jei ekspertai įvertins ir pasakys, kad viskas tvarkoje – viskas tvarkoje. Mes turime kelti klausimus“, – aiškino politikas.