Mitas apie tokius robotus-uodus socialiniuose tinkluose sklando jau daugiau nei dešimtmetį ir dabar prikeltas naujam gyvenimui, siekiant pakurstyti atsisakančiųjų skiepytis vaizduotę.
Vaizdo paieškos sistemos „TinEye“ duomenimis, ši nuotrauka su įrašu anglų kalba, pirmą kartą pasirodė interneto forumuose dar 2008 metais.
„Ar tai uodas? Ne, tai yra vabzdžių šnipų dronas, skirtas miesto vietovėms, kuriuos jau gamina ir finansuoja JAV vyriausybė. Jį galima valdyti nuotoliniu būdu, jame yra kamera ir mikrofonas.
Jis gali nusileisti ant jūsų ir jis gali turėti galimybę paimti DNR mėginį arba palikti ant odos RFID sekimo nanotechnologijas. Jis gali įskristi pro atidarytą langą arba prisitvirtinti prie jūsų automobilio, – rašoma skleidžiamoje dezinformacijoje. (Kalba netaisyta)
Tuo metu, kai internete pirmą kartą pasirodė ši melagiena, vabzdžių dydžio dronai išties atrodė lyg mokslinė fantastika.
Nepriklausoma JAV faktų tikrinimo svetainė „Snopes“ 2012 metais išsiaiškino, kad internete iki šiol platinamas „vabzdžio – šnipų drono“ atvaizdas tėra konceptuali tokios skraidyklės vizualizacija, o ne „jau gaminamo“ veikiančio prietaiso nuotrauka.
Ore išsilaiko neilgai
Mokslininkai daugybę kartų bandė sukurti kuo mažesnes autonomines skraidykles, primenančias vabalus, tačiau nė viena jų kol kas nepasižymi melagienoje minimomis charakteristikomis.
2012 m. Johno Hopkinso universiteto inžinieriai paskelbė tiriantys drugelių skrydį, siekdami pritaikyti šiuos stebėjimus konstruojant mažuosius orlaivius.
2018 metais Vašingtono universiteto mokslininkams pavyko sukurti itin pažangų, vabzdžio skrydį imituojantį droną. Dvigubai didesnė už musę skraidyklė sugebėjo pakilti į orą ir jame išsilaikyti net kelias minutes.
Jo išradėjai paaiškino, kad mažosios skraidyklės labai praverstų ekstremaliose situacijose – pavyzdžiui, ieškant išgyvenusių griuvėsiuose ar siekiant aptikti dujų nuotėkį, tačiau joms valdyti reikalinga elektronika pernelyg masyvi, kad šie robotai galėtų išlikti ore ilgą laiką.
2019 metais Harvardo universiteto mokslininkai paskelbė išbandę „vos“ 6,6 cm dydžio nepilotuojamą skraidyklę (UAV), sveriančią 259 gramus.
Mokslininkai akcentavo, kad šis išradimas – tik laboratorinis prototipas, prie kurio vystymo darbai tęsiami iki šiol.
Naudojami karyboje
2013 metais norvegų kompanijos „Prox Dynamics AS“ sukurtą mažąjį droną imta naudoti karo lauke realioms užduotims atlikti.
Bepiločio lėktuvėlio PD-100 „Black Hornet“ matmenys neviršijo 20 cm. Britų kariškiai šiuos nedidelius robotus naudojo Afganistane tam, kad savi kariai ir sąjungininkai būtų perspėti apie priešo prisiartinimą, taip pat siunčiami už sienų, už kurių gali slėptis priešas.
2014 metais tokių robotų konstravimo ėmėsi ir JAV.
Tyrėjai iš JAV armijos Tyrimų laboratorijos padalinio, įsikūrusio Adelfuose, Merilande, sukūrė „vabzdžių įkvėptą“ skraidančių mikrobotų seriją, skirtą pasitarnauti kariams mūšio lauke, atliekant žvalgybos misijas.
Tyrėjai pasakojo, kad mažieji robotai gali kartu su savimi gabenti nedidelius lazerinius atstumo matuoklius, kameras, aukštimačius arba kitus sensorius, taip suteikdami kariams vertingos informacijos.
Mažiausio tuo metu sukurto skraidančio roboto svoris siekė 20 gramų.
Naujausias išradimas
2021 metais Harvardo, Masačusetso technologijų universiteto (MIT) ir Honkongo miesto universiteto mokslininkai sukūrė mažus, vabzdžių įkvėptus bepiločius orlaivius, kurie gali ne tik manevruoti itin ankštose erdvėse, bet ir atlaikyti smūgius.
Šie dronai naudoja pjezoelektrines keramikos pagrindo standžiąsias pavaras.
Mokslininkai akcentuoja, kad tai – tik laboratorinis prototipas. Dėl itin mažo dydžio į juos sudėtinga sutalpinti pakankamus maitinimo šaltinius.
Dėl šios priežasties apie masinę jų gamybą kalbėti dar anksti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.