Seimas antradienį 131 balsu „už“, niekam nebuvus „prieš“ ir vienam parlamentarui susilaikius ją priėmė pirmą kartą. Balsavimas dėl antrojo priėmimo turėtų vykti balandį.
Dėk Konstitucijos priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka ir kiekvieną kartą reikia, kad „už“ balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, tai yra 94 Seimo nariai.
Konstitucijos pataisa nustatytų, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti nuo pašalinimo praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų.
Už pataisą kalbėjęs Seimo Darbo partijos frakcijos atstovas Andrius Mazuronis teigė, jog ją priimdamas Seimas „nuplautų gėdą nuo šitų rūmų, kad šita Konstitucijos pataisa tik dabar priiminėjama“.
„Gėda, kad jau berods du kartus ji buvo iki šitos stadijos priėjusi, ir niekaip Seimas ir Lietuvos politinis elitas nerasdavo savyje jėgų ir stiprybės priimti šitą Konstitucijos pataisą“, – sakė A. Mazuronis.
Konstitucija keičiama, kad būtų įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas per apkaltą iš prezidento posto pašalinto R.Pakso byloje prieš Lietuvą.
2011 metais EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R.Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl to Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
„2011 metais EŽTT Didžioji kolegija priėmė sprendimą dėl prieštaravimo konvencijai amžino draudimo dirbti tam tikrą darbą ir užimti tam tikras pareigas, šiuo atveju Seimo nario. Noriu pasakyt, kad Žmogaus teisių teisme doktrina dėl amžino draudimo galioja net 11 metų ir reikia būti aklam ar visiškai tyčia nesuvokti, kad tas draudimas negali būti amžinas“, – kalbėjo Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Julius Sabatauskas.
Kalbančių prieš šią Konstitucijos pataisą Seimo posėdyje nebuvo.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad R.Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
