2022 12 16

S.Šedbaro tramplinas į Konstitucinį Teismą kelia politinę audrą: ar gresia teismo politizacija?

Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto pirmininko, konservatoriaus Stasio Šedbaro kandidatūra į Konstitucinio Teismo teisėjus kelia aistrų tarp politikų Seime. Nors tai nebūtų precedentas, kritikai kelia klausimų, kiek nešališkas būtų ir jo skyrimo procesas, ir jo darbas nagrinėjant bylas, kur būtų tikrinami jo paties su bendražygiais priimti įstatymai.
Stasys Šedbaras
Stasys Šedbaras / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Tai nebūtų pirmas toks atvejis, kai buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, vėliau tapęs politiku, grįžtų dirbti į Konstitucinį Teismą. Be kita ko, S.Šedbaro kandidatūrą dar turės apsvarstyti ir Seimo komitetas, kuriam jis vadovauja.

Karšta reakcija

Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė į Konstitucinio Teismo teisėjus pateikė S.Šedbaro kandidatūrą.

Anot LAT, šis politikas „visiškai atitinka aukštus kompetencijos ir kvalifikacijos standartus“, o konstitucinės nuostatos sudaro galimybes į Konstitucinį Teismą kandidatuoti ir politinės valdžios atstovui.

Toks sprendimas sukėlė diskusijų audrą Seime: opozicija netgi svarsto, kad taip buvo atlikti „barteriniai mainai“, esą G.Juodkaitė-Granskienė S.Šedbaro kandidatūrą teikia mainais už LAT teisėjo Aurelijaus Gutausko kandidatūrą.

Pastarąją teikia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilitė-Nielsen, ji tokią opozicijos versiją neigia.

Trys pavardės

Kalbant apie panašius atvejus, reikėtų įsidėmėti tris pavardes – Kęstutis Lapinskas, Egidijus Jarašiūnas ir Stasys Stačiokas.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys K.Lapinskas buvo vienas iš Konstitucijos rengėjų, vadovavo Laikinajai komisijai Konstitucijos projektui rengti.

Seimo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvo nuotr./Kęstutis Lapinskas 1992 metais
Seimo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvo nuotr./Kęstutis Lapinskas 1992 metais

Iškart po to, 1993 metais, jis tapo Konstitucinio Teismo teisėju ir šias pareigas ėjo iki 1999 metų.

Vėliau jis dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme, vadovavo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o 2002 metais sugrįžo į Konstitucinį Teismą ir jame išdirbo pilną devynerių metų kadenciją.

Be to, 2008-2011 metais vadovavo Konstituciniam Teismui.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu buvo ir dar vienas iš Konstitucijos rengėjų – Egidijus Jarašiūnas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Egidijus Jarašiūnas, Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Egidijus Jarašiūnas, Gitanas Nausėda

Jis 1992-1996 metais buvo ir Seimo nariu, steigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją.

Iškart po kadencijos Seime jis tapo Konstitucinio Teismo teisėju ir dirbo ten pilną kadenciją – iki 2005-ųjų.

Dar vienas – a.a. Stasio Stačioko pavyzdys.

Stasys Stačiokas/ „Fotobanko“ nuotr.
Stasys Stačiokas/ „Fotobanko“ nuotr.

Konservatorių partijos narys, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Seime dirbo trejus metus – nuo 1996 iki 1999-ųjų.

Prieš tai, trejus metus – nepilną kadenciją – darbavosi Konstituciniame Teisme, į kurį sugrįžo iškart po darbo Seime ir dirbo iki 2008-ųjų.

Kuo ypatingas S.Šedbaras?

Anot 15min konsultavusių teisininkų, galima neabejoti S.Šedbaro teisine patirtimi ir kompetencija, tačiau abejonių kyla dėl ilgos politinės patirties.

Kyla klausimas – ar tokį ilgą laiką, nuo 2008-ųjų, Seimo nariu dirbusį žmogų galima iškart paskirti Konstitucinio Teismo teisėju?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis