Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintoje informacijoje teigiama, kad T.Dapkų siejo itin artimas ryšys su vienu buvusiu teismo pirmininku, kurio pavardė paslėpta. Esą T.Dapkus su šiuo teisėju bendravo familiariai.
Informacijoje sakoma, kad T.Dapkus, naudodamasis pažintimis su politikais, siekė, kad teisėjo atleidimas nebūtų svarstomas: nors jo pavardė paslėpta, greičiausiai omenyje turimas tas pats teisėjas, paminėtas ir aukščiau. Tačiau T.Dapkui to pasiekti nepavyko. Po to T.Dapkus apgailestavo buvęs išduotas ir apgautas.
„Teisėjų epizodas yra grynai mano tyrimai, mano kalbėjimas ir mano dalykas. Ir net žinutės yra, kad va maždaug tu pralaimėjai karą“, – 15min studijoje sakė T.Dapkus.
15min žurnalistės paklaustas, ar teisėjas, dėl kurio vyko „karas“, buvo tuometinis LAT pirmininkas Vytautas Greičius, iš šių pareigų Seimo po ilgo vilkinimo galiausiai atleistas 2009 m. liepą, T.Dapkus tai patvirtino. Jis teigė, kad R.Kurlianskis domėjosi šia istorija, bet neigė, kad jis tiesiogiai kišosi.
V.Greičius: nereikia forsuoti įvykių
2014 m. paskirtas dirbti Konstitucinio Teismo teisėju V.Greičius nebuvo kalbus ir praeities prisiminti nenorėjo.
„Politikai nebaigė darbo šiuo klausimu, tai man atrodo, nereikia forsuoti įvykių, pažiūrėsime, kaip toliau viskas rutuliosis“, – sakė V.Greičius, susipažinęs su jam atsiųstais klausimais.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad jis nenori atsakyti į klausimus, jis tai patvirtino.
„Aš kol kas nenoriu atsakyti į tuos klausimus, aš nematau prasmės ir manau, kad vargiai kas nors ten įdomu yra“, – sakė V.Greičius.
D.Žalimas: komentuoti politinius tyrimus – ne mano kompetencija
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas taip pat nenorėjo svarstyti, ar, jei būtų patvirtinta, kad VSD informacijoje minimas asmuo yra būtent V.Greičius, jis turėtų likti Konstitucinio Teismo teisėju arba nusišalinti nuo „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo, jei byla kokiu nors būdu pasiektų Konstitucinį Teismą. D.Žalimas pabrėžė, kad to neleidžia jo pareigos.
„Nesolidu man komentuoti hipotetinių situacijų. Pati pažyma yra kažkoks tarpinis Seimo komiteto dokumentas. Aš daugiau nelabai ką galiu pasakyti, ne mano kompetencija būtų komentuoti politinio pobūdžio, kol kas, tyrimus“, – sakė D.Žalimas.
Ne mano kompetencija būtų komentuoti politinio pobūdžio, kol kas, tyrimus.
Jis pažymėjo, kad net Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui priėmus išvadą, ją komentuoti būtų problemiška.
„Tai vėl būtų problemiška, kadangi niekas nėra tikras, ar Seimo nutarimas dėl išvados patvirtinimo negali būti apskųstas Konstituciniam Teismui. Šiaip daugelį klausimų reikėtų adresuoti, matyt, ne man, o Seimo komitetui ir teisėjui Greičiui, matyt, jei jis tikrai ten yra, nes šiaip jau tos medžiagos turinys yra kaip ir nežinomas. Aš negaliu eidamas tokias pareigas komentuoti prielaidų, nuomonių ir politinio pobūdžio diskusijų bei politinio pobūdžio tyrimų, kurie dar nebaigti, beje“, – sakė D.Žalimas.
Jis pažymėjo, kad „MG Baltic“ byla yra pasiekusi ir teismą, o tai dar labiau riboja jo galimybę reikšti nuomonę.
„Aš galiu kaip pilietis galvoti daugelį dalykų, bet kaip teismo pirmininkas aš negaliu komentuoti dalykų, kurie, viena vertus, yra politinio pobūdžio kol kas, o kita vertus – kad jeigu tas politinio pobūdžio tyrimas baigsis kažkokiais teisiniais rezultatais, tai dar gali tekti tuos teisinius rezultatus vertinti, tai vėlgi mano nuomonė gali būti prieš mane patį“, – sakė D.Žalimas.
Atleido po ilgų pastangų
V.Greičius LAT dirbo nuo 1990 m., o nuo 1999 m. ėjo teismo pirmininko pareigas. 2006 m. jis įsivėlė į konfliktą su tuometiniu prezidentu Valdu Adamkumi: šalies vadovui paprašius informacijos apie Biržų rajono teismo pirmininką Valentą Margevičių, V.Greičius pareiškė, kad visa informacija buvo žinoma prezidento patarėjui Haroldui Šinkūnui.
Prezidento patarėjas teigė, jog informacija esą nebuvo gauta raštu. Galiausiai konfliktas baigėsi H.Šinkūno pasitraukimu iš prezidento patarėjo pareigų.
2008 m. liepos 9 d. V.Greičiaus devynerių metų kadencija baigėsi, tačiau Seimas liepos 3 d. nepritarė V.Adamkaus teiktam V.Greičiaus atleidimui.
Vėliau balsavimas vyko dar porą kartų, bet balsų vėl pritrūko. LAT metus dirbo be vadovo – neatleidus senojo nebuvo galima ir paskirti naujo, o kai kurie Seimo nariai svarstė, kad galbūt V.Greičius galėtų toliau eiti pareigas.
2009 m. gegužę Konstitucinis Teismas išaiškino, kad AT pirmininkas ar AT skyriaus vadovas privalo būti atleistas iš pareigų, jeigu jų kadencija tame poste yra pasibaigusi, nes nėra jokių „konstituciškai pateisinamų aplinkybių nepriimti tokio sprendimo“. Tais pačiais metais išrinkta nauja prezidentė D.Grybauskaitė taip pat teigė, kad kadenciją baigę pareigūnai turi būti atleisti.
Galiausiai V.Greičius Seimo buvo atleistas 2009 m. liepos 21 d., tačiau liko LAT teisėju.
2014 m. V.Greičius Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teikimu ir pritarus Seimui buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju. Šias pareigas jis eina iki šiol.