„Vienintelė galimybė įgyvendinti plačią daugybinę pilietybę yra Konstitucijos keitimas, aš negaliu daugiau pasakyti, negu pasakė Konstitucinis Teismas 2013 metų kovo 13 dienos sprendimu“, – ketvirtadienį BNS sakė KT pirmininkas D.Žalimas.
Galimybę įteisinti daugybinę pilietybę D.Žalimas ketvirtadienį aptarė susitikęs su Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke vadovaujama delegacija. Pasak KT pranešimo, svečiai domėjosi „Lietuvos pilietybės įstatymu ir daugybinės pilietybės klausimais“.
KT pranešime pažymima, kad daugybinės pilietybės klausimas Konstituciniame Teisme yra nagrinėtas ne kartą, o pastarajame KT sprendime šiuo klausimu konstatuota, kad norint išplėsti daugybinės pilietybės galimybes Pilietybės įstatymo pataisų neužtenka, tam reikia keisti Konstituciją.
Pasaulio lietuvių bendruomenė siekia, kad užsienio valstybės pilietybę įgiję lietuviai galėtų išlaikyti ir Lietuvos pilietybę. Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Be to, straipsnį dėl pilietybės galima tik surengus referendumą.
Nuogąstaudami dėl tokio referendumo baigties, išeivijos atstovai siūlo ieškoti būdų išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje gyvenantiems tautiečiams nerengiant referendumo, o pakeitus įstatymus. Su PLB vadove D.Henke po delegacijos susitikimo su KT pirmininku BNS kol kas nepavyko susisiekti.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.
