Tokio turinio prašymą teismui rugpjūčio pradžioje pateikė Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko ieškinį dėl atleidimo iš pareigų. Šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus gautas KT išaiškinimas.
Konstitucinio Teismo vertinimu, tai, kad Teismų įstatyme nėra nustatyta tiksli tvarka, nereiškia, kad atleidžiant Teisėją nėra laikomasi tinkamo teisinio proceso reikalavimų ar, kad priimami sprendimai nėra aiškūs ir racionalūs. Šių principų laikymąsi užtikrina kiti įstatymai, Konstitucija ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai.
Prašymą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad ištirti, ar procedūra buvo atlikta tinkamai, reikia nagrinėjant kiekvieną atvejį, o tai turėtų padaryti tokias bylas, kaip E. Laužiko, nagrinėjantys teismai.
„Taigi nėra teisinių kliūčių pačiam Vilniaus apygardos teismui vertinti Teisėjų tarybos nutarimo patarti atleisti teisėją iš pareigų teisėtumą ir pagrįstumą“, – teigia Konstitucinis Teismas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad E.Laužikas prašyme neginčijo prezidento dekreto ir Seimo nutarimo, kurių pagrindu ir buvo atleistas, todėl nėra aišku, kokiu tikslu jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Teisėjų korupcijos byloje įtarimų sulaukusį E.Laužiką prezidentas Gitanas Nausėda pernai rudenį atleido iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo. Šalies vadovas prieš tai gavo Seimo pritarimą.
Šį sprendimą E.Laužikas apskundė teismui. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje atsakovais yra patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba.
Buvusiam LAT teisėjui įtarimai korupcijos byloje yra pareikšti dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.
E.Laužikas kategoriškai neigia teisėsaugos įtarimus.
Atleidimą iš pareigų yra apskundęs taip pat šioje korupcijos byloje įtariamas buvęs Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Šią bylą taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.