Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad Seimo rinkimų rezultatai numato tris galimas koalicijų alternatyvas, o kuri koalicija bus formuojama ir kam bus siūlomas premjero postas, šalies vadovė teigia nuspręsianti po KT sprendimo.
Kai kurių spėlionių dėl pažeidimų negalėjo patvirtinti
VRK įstatymą pažeidė, lapkričio 4-ąją tvirtindama rinkimų daugiamandatėje apygardoje galutines kandidatų eiles, kurios suformuojamos atsižvelgiant į rinkėjų suteiktus pirmumo balsus. Anot KT, sprendimo punktas galutinėje Darbo partijos (DP) kandidatų sąrašo eilėje įrašyti Živilę Pinskuvienę (10 vieta), Jolantą Gaudutienę (17 vieta), Joną Pinskų (22 vieta), Vytautą Gricių (35 vieta) ir Viačeslav Ždanovič (48 vieta) neatitinka Seimo rinkimų įstatymo. Pastarieji du liko pernelyg žemose vietose, kad patektų į parlamentą.
Anot KT, buvo nevertinta informacija apie galimą masinį balsų kai kurių kandidatų atžvilgiu pirkimą.
Sutuoktiniai Ž. ir J.Pinskai figūravo skandale, įsiplieskusiame dėl balsų pirkimo per Seimo rinkimus. Beje, Vilniaus vicemeras J.Pinskus šią savaitę pranešė VRK nenorintis dabartinių pareigų mainyti į parlamentaro mandatą.
Kaip LRT televizijai teigė Vilniaus universiteto dėstytojas Vaidotas Vaičaitis, šiuo atveju mandatai turėtų atitekti žemiau sąraše esantiems kandidatams. Toliau rikiuojasi Vilija Filipovičienė, buvęs Seimo narys Gediminas Jakavonis ir Larisa Dmitrijeva.
KT taip pat paskelbė, kad įstatymas buvo pažeistas nustatant nugalėtoją Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje. Čia rinkimus laimėjo socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, įveikęs DP atstovą Ritą Vaiginą. Pirmą vietą A.Zeltinis buvo užėmęs ir pirmajame ture. Tačiau tuomet jis surinko vos 29 balsais daugiau už trečią vietą užėmusią Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatę Nijolę Šatienę. Tai reiškia, kad rezultatai šioje apygardoje negalioja.
Nustatant rezultatus kitose vienmandatėse apygardose (Šilutės-Pagėgių, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio), dėl kurių taip pat buvo kreiptasi į KT, pažeidimų nebuvo padaryta.
Anot KT pirmininko Romualdo Kęstučio Urbaičio, buvo kalbama apie nemažai pažeidimų, bet nerasta pakankamai duomenų nustatyti, kad prasilenkta su įstatymu. Kartu jis pažymėjo, kad nė vienos partijos kandidatų sąrašai nepasikeitė. Todėl, nepaisant minėtų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, daugiamandatės apygardos rezultatai lieka galioti.
Kreipėsi ir prezidentė, ir Seimas
Šios bylos KT ėmėsi trečiadienį gavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymą įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai patvirtinti teisėtai. Paklausimas turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo įteikimo – iki šeštadienio 16 val.
„Žmonėms neturi likti nė menkiausios abejonės, ar šie Seimo rinkimai buvo demokratiški ir laisvi. Tik KT gali išaiškinti, kokią įtaką rinkimų pažeidimai turėjo galutiniams rinkimų rezultatams, ar bus užtikrintas politinės sistemos skaidrumus ir demokratinės teisinės valstybės raida“, – pažymėjo prezidentė.
Ji paprašė KT įvertinti, ar masinis rinkėjų papirkinėjimas ir kiti pažeidimai turėjo reikšmingos įtakos galutiniams rinkimų rezultatams daugiamandatėje apygardoje. Taip pat – ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas tvirtinant galutinius rinkimų rezultatus Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio apygardose.
Dėl pažeidimų šiose apygardose į D.Grybauskaitę kreipėsi Tautininkų sąjunga, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.
Seimas savo ruožtu paprašė KT išvados, ar „šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido VRK nustatyti esminius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiau kaip vieno mandato tikslumu“. Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė daugiau nei tūkstantis pranešimų apie rinkėjų balsų pirkimą ir pažeidimus, o mažiausiai dėl 27 iš jų pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Taip pat buvo klausiama, ar šiurkštūs įstatymo pažeidimai minėtose apygardose (išskyrus Pajūrio) leido po pirmojo turo tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į Seimo rinkimų antrąjį turą. Šio kreipimosi iniciatorius – Tautininkų sąjungos vadovas parlamentaras Gintaras Songaila. Abu prašymai buvo sujungti į vieną bylą.
Vieniems pažeidimų – per mažai, kitiems – per daug
Ketvirtadienį KT surengė viešą posėdį, kuriame VRK narys Jonas Udris tvirtino, kad rinkimų rezultatai buvo paskelbti teisėtais, nes balsavo apie 1,3 mln. žmonių, kurių valios negalima nepaisyti dėl kelių tūkstančių galimų pažeidimų. Net neatsižvelgiant į policijos pradėtus tyrimus, pažeidimų galėjo būti, anot J.Udrio, apie 4 tūkst. Rezultatus daugiamandatėje apygardoje pakeistų – kuriai nors partijai tektų dviem mandatais daugiau – apie 20 tūkst. balsų.
G.Songailos įsitikinimu, svarbu ištirti kiekvieną atvejį, kai įtariamas papirkinėjimas. Mat svarbus ir vienas mandatas, todėl esą būtina tikslinti mandatų skirstymo partijoms skaičiuoklę.
Tiek parlamentaras, tiek prezidentės patarėja Indrė Pukanasytė teisme teigė, kad dėl pažeidimų galėjo atsirasti daugiau nei vieno mandato paklaida. Pagal įstatymą, esminiai rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali būti patvirtinti tik tuo atveju, jei neginčijamų rezultatų paklaida neviršija vieno mandato.
KT nusprendus, kad buvo šiurkščiai pažeistas įstatymas ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rezultatus, Seimas gali pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus.
Anuliavus rinkimų rezultatus, per pusę metų reikėtų surengti naujus rinkimus. Trumpiausias laikas, per kurį juos galima surengti, yra keturi mėnesiai. VRK vadovo Zenono Vaigausko paskaičiavimu, nauji rinkimai visoje Lietuvoje kainuotų apie 17 mln. Lt.
